Į prokariotų ląstelės, skirtingai nei eukariotinių ląstelių yra tie, kurių genetinė medžiaga išsibarstę jų citoplazmos, dalis visi struktūriniai surinkimo ląstelių, tada jos struktūra yra sudėtingesnė, daugiau specifinių ir įvairus. Manoma, kad gyvosios būtybės evoliucijoje prokariotinė ląstelė buvo transformuota į eukariotinę ląstelę, kuri buvo priversta prisitaikyti prie to momento aplinkos sąlygų, todėl šiame procese minėta genetinė medžiaga turėjo būti izoliuota apsauginėse membranose. kad būtų išsaugotas pertvarkoje. Prokariotinės ląstelės prieš milijonus metų gyveno vienaląsčiuose organizmuosekurie sugebėjo pritaikyti savo medžiagų apykaitos konfigūraciją pagal to meto žemės toksiškumo laipsnį, tačiau, atsiradus naujoms rūšims ir toje pačioje tvarioje žemėje, šie vienaląsčiai organizmai pagerino maisto ir maitinimo pajėgumus, dėl ko susidarė daugialąsčiai organizmai.
Atsižvelgiant į apsauginę DNR sudėtį, eukariotinių ląstelių įvairovė nėra tokia išsami kaip prokariotinių ląstelių, todėl jų maitinimo ir mitybos mechanizmai yra sudėtingesni ir gausesni, nes jų yra daug rūšių rūšių, kai kurie iš jų vienaląsčiai. Čia yra trumpas prokariotinių ląstelių mitybos tipų sąrašas:
- Fotosintezė: tai procesas, skirtas dumbliams, augalams ir kai kurioms bakterijų rūšims, gebantiems absorbuoti maistines medžiagas iš saulės spindulių.
- Chemosintezė: oksiduojant organinius junginius be šviesos, chemosintezė yra būdas maitintis vienaląsčiais organizmais, kurie yra toli nuo šviesos ar šilumos. Šios rūšys prisitaikė išgyventi tokiomis sąlygomis kraštutinė, net nesant sąveikaujant su kitos rūšies rūšimis.
- Parazitinė mityba: tai yra priklausomybė nuo svetimkūnio, kad galėtų išgyventi, iš to jie ima reikiamą energiją vystytis, kai kuriais atvejais šie parazitiniai organizmai užima ir uzurpuoja vietą, kurią užima juos priimantis asmuo.
- Saprofitinė mityba: iš esmės remiasi jau suskaidytais organizmais, kurie per poras išskiria anglį ir kitus augalo būsenos elementus bei nuosėdas, todėl juos naudoja šie saprofitiniai agentai.
- Simbiotinė mityba: tai organizmų, skirtingai nei parazitinės mitybos, organizmų, kurie maitina simbiotinius procesus, maitina vienas kitą ir dalijasi energija, bendradarbiavimas.
