Terminas „nelaimė“ kilęs iš lotynų kalbos „calamitas“ arba „calamitatis“, kuris reiškia smūgį, rykštę, rykštę ar žalą, tačiau kita prasme jis vartojamas nelaimei ar nelaimei žymėti, šis žodis kilo iš indoeuropiečių šaknies. Mūsų kalba, kai vartojame žodį nelaimė, tai darome norėdami pasakyti apie nelaimę, nelaimę, kančią ar sunkumus, paveikiančius kelis asmenis. Šis reiškinys keičia įprastą dalykų tvarką, priklausomai nuo to, kur tai vyksta. Labai ryškus nelaimės pavyzdys gali būti natūralus įvykis, pvz., Žemės drebėjimai, potvyniai, cunamiai, maras, ugnikalnių išsiveržimai, arba tokiais atvejais žmogaus sukelti, pavyzdžiui, karas.
Žodis nelaimė taip pat vartojamas apibūdinti nekompetentingą, gremėzdišką ir nepajėgų asmenį ar asmenį, kad niekas nesiseka ir jiems nutinka visokių nelaimių ar nesėkmių. Taip pat paminint šį žodį reikia pabrėžti, kad kažkas yra nekokybiškas ir kad tai daro blogą įspūdį akims, tai yra kažkas, kas nėra gerai padaryta.
Kitas labai konkretus vartojimas yra buitinės nelaimės apibūdinimas, šis žodis apibūdina sunkų šeimos ar namų įvykį darbo vietoje ir turi įtakos bendram žmogaus profesijų ir užduočių darbe vystymuisi. Tai gali būti liga, šeimos nario ar draugo mirtis ar sunkus sužalojimas; todėl minėto subjekto ar organizacijos vadovas galės suteikti darbuotojui, patyrusiam tokią nelaimę, galimybę išspręsti šį įvykį.
