Schwanno ląstelės yra histologiškai nervinio audinio dalis, nes jos yra glaudžiai susijusios su neuronais, šios ląstelės apima ilgesnę neuronų dalį, vadinamą aksonais, kur jos vykdo sinapses su kitais neuronais Apsupę neuronų aksoną, Schwanno ląstelės suformuoja baltymo apvalkalą, vadinamą mielinu, be to neįmanoma perduoti nervinio impulso. Šio tipo ląstelės randamos nuo neurono gimimo iki visiško jo vystymosi, atliekant svarbų vaidmenį brandinant. Panašiai, kad Schwanno ląstelės mielinizuotų (padarytų mielino apvalkalą) neuroną, jo aksonas turi būti nemažo skersmens.
Kai kurie neuronai neturi šių minėtų ląstelių, taip yra todėl, kad išsivysčiusio aksono skersmuo nėra pastebimas, taip pat jie gali būti, bet ne visiškai apgaubia aksoną, todėl mielinizacija yra neįmanoma; Kaip minėta, apvalkalas atsiranda dėl daugelio Schwanno ląstelių sluoksnių spiralės susijungimo, išilgai ašies tarp vienos Schwanno ląstelės ir kitos, lieka nemielinuotos erdvės, šios tarpląstelinės erdvės Jiems suteikiamas Ranviero mazgų pavadinimas, šie taškai yra svarbūs perduodant nervinį impulsą, nes jie pagreitina ląstelės veikimo potencialo kelią nedidindami aksono skersmens, suteikdami efektą „Saltatorinis laidumas“, nes tai yra judėjimas, kuris atrodo kaip šuolis tarp mazgo ir mazgo.
Kita šio tipo audinių funkcija yra palaikymas ir lėtas, bet progresuojantis neuronų, patyrusių tam tikrą sužalojimą, atstatymas. Paprastai ligos, sukeliančios neurono demielinizaciją, yra dėl to, kad jos sunaikina Schwanno ląsteles, tarp kurių galima paminėti išsėtinę sklerozę arba autoimuninę ligą, palaipsniui ribojantį raumenų susitraukimą, mažėjantį taigi kūno judėjimo jėga žmoguje. Ląstelių kilmė yra embrioninė, ir jas atrado vokiečių mokslininko Teodoro Shcwanno ranka, tarp 1810 ir 1822 m.
