Kilmės mokslas yra mokslas, nagrinėjantis kilmės įvykius, nepriklausantis empirinio mokslo kategorijai, kuri nagrinėja dabartyje pastebėtus dėsningumus. Veikiau tai labiau panašu į teismo ekspertizę. Daugeliu atvejų šaltinių mokslas labiau panašus į nusikaltimų vietos tyrėjų atliktus mokslinius tyrimus.
Kilmės mokslas skiriasi nuo veikimo mokslo, nes jame nėra nagrinėjami dabartiniai dėsningumai. Be biržoje, ji nukreipta į unikalaus veiksmų praeityje.
Panašiai šaltinių mokslo tyrimuose turi būti naudojami turimi įrodymai (kaulai ir akmenys), kad būtų galima sujungti praeities įvykį. Taigi:
Šaltinių moksle būtina rasti dabarties analogijų su šiais praeities įvykiais. Taigi, pavyzdžiui, jei yra įrodymų, kad gyvybę dabar galima sintetinti iš chemikalų (be sumanių manipuliavimų) tokiomis sąlygomis, kokios yra pagrįstai kadaise egzistavusios primityvioje žemėje, tai natūralistinis paaiškinimas) gyvybės atsiradimo tikėtina. Jei, kita vertus, galima parodyti, kad gyvoje ląstelėje randamos sudėtingos informacijos tipas yra panašus į tą, kurį reguliariai gali pateikti protinga (pirminė) priežastis, galima patikimai teigti, kad egzistavo žvalgybos priežastis pirmojo gyvo organizmo.
Aptariant kilmės ir veikimo mokslo skirtumus, svarbu pažymėti, kad evoliucionistai ir kreacionistai skiriasi tuo, kas, jų manymu, sukėlė visatos kilmę, gyvybės kilmę ir pagrindinių gyvybės formų kilmę.. Evoliucionistai kelia sau antrinę natūralią priežastį; kreacionistai gina antgamtinę pirminę priežastį “.
Evoliucionistai mano, kad natūralistinis paaiškinimas yra viskas, ko reikia paaiškinti šiuos kilmės įvykius. Žemė nebuvo sukurta; išsivystė. Taip padarė visi jame gyvenantys gyvūnai ir augalai, įskaitant mūsų žmones, protą ir sielą, taip pat smegenis ir kūną. Taip padarė ir religija “.
Nors dauguma mokslininkų šiandien neužtikrina vietos antgamtiškumui, taip buvo ne visada. Tiesą sakant, galima teigti, kad būtent krikščioniškas požiūris į tikrovę iš esmės paskatino šiuolaikinį mokslą.
