Noras suprantamas kaip noro veiksmas ir poveikis, žodis noras kilęs iš lotynų kalbos „desidĭum“. Šis žodis siejamas su didžiuliu jausmu, kad žmogus turi pasiekti tam tikrą tikslą; arba siekis, viltis ar ilgesys, atsirandantis iš individo ir turintis kilmę bei tikslą, patenkinti skonį. Kita vertus, noro terminas taikomas impulsui ar jauduliui, kūniškam ar seksualiniam; kitaip tariant, noras pasimylėti su vienu ar kitu asmeniu.
Šie asmens norai yra susiję su kiekvieno individo vertybėmis, prioritetais ir asmenybe. Be psichologinės aplinkos mes kalbame apie norą kreiptis į psichikos aparato variklis; tai suaktyvina mūsų protą ir kartu elgesį; protas, kurį sudaro ar sudaro trys atvejai, kurie yra sąmoningas, ikisąmoningas ir nesąmoningas, kuriuos skiria dvi represijos sukeliamos cenzūros kliūtys. Pasak Freudo, noras gimsta iš pirmo vaiko ir motinos krūties susitikimo, nes jis vienintelį kartą patenkina jo norą, ir iš ten jis norės grįžti prie šios patirties.
Kitas noro apibrėžimas yra tas, kuris suteikiamas stiprėjančiam ar stiprinančiam noro ar valios judėjimui, norint sužinoti, mėgautis ar turėti ką nors konkretaus. Kiti šaltiniai atskleidžia tokias prasmes kaip siekis ar noras patenkinti skonį, kuris judina mūsų jausmus; motyvuotas praeities patirties ar dėl bet kokios kitos priežasties, arba dėl kokio nors gyvo ar negyvo objekto. Noras yra glaudžiai susijęs su žmogaus prigimtimi ir yra vienas iš mechanizmų, skatinančių žmogaus elgesį.
