Kas yra atsidavimas? »Jo apibrėžimas ir reikšmė

Anonim

Dedikacija yra dorybė, pasireiškianti kuo geriau atliekant darbus, kad būtų pasiektas kuo aukštesnis tobulumo laipsnis, turint žmogaus loginius apribojimus, leidžiančius padaryti kokių nors klaidų ar nesėkmių. Tas, kas daro viską, deda visas pastangas, kad jo darbas ar produktas būtų nepriekaištingas.

Kaip sakėme, atsidavimas yra labai socialiai vertinama savybė, nes paprastai rūpinasi tais, kurie sėkmingai dirba, padidina savo darbą ir yra pripažįstami vertingais ir stipriais, tačiau perteklius gali atsirasti arba atsirasti dėl obsesinių kompulsinių sutrikimų ar priklausomybės, pavyzdžiui, mokytis ar dirbti, o tai gali pakenkti tiems, kurie rūpinasi ir jų aplinka: „Mano pusbrolis tiek rūpinasi darbe, kad pamiršo savo šeimą“, arba „Mano žmona turi nepriekaištingą namą, bet tiek daug rūpesčių. - Palieka ją nuotaikingą ir išsekusią.

Mes galime stengtis ieškoti kitų pripažinimo, tačiau tokios pastangos gali sukelti didelį nusivylimą, nes kitų plojimai yra nemokami. Priešingai, vidinė motyvacija visada yra raktas į laimę atliekant svarbias pastangas.

Asmuo kruopščiai rengia veiksmų planą, veiksmingai valdydamas laiką, kad galutinis rezultatas atitiktų jo paties lūkesčius. Vienas iš atsidavimo kriterijų yra galutinio produkto rezultato kokybė. Kokybė, dėl kurios žmogus negailėjo pastangų, pavyzdžiui, jis taip pat galėjo keletą dienų atsiskleisti ir į tą darbą investuoti miego valandas.

Be to, atsidavimą galima susieti su koncentracija. Žurnalistui, parašančiam straipsnį, reikia laiko pagalvoti apie kiekvieną žodį, o paskui perskaityti tekstą, kad būtų padaryta klaida. Kas rašo be priežiūros, skirtingai nei aukščiau, tai daro skubėdamas ir neperskaitydamas.

Tai gali atsitikti, pavyzdžiui, kai darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sunkumai verčia žmones aukotis siekiant tam tikrų tikslų. Tačiau ši auka yra maloni, nes už tai pasiekiamas didelis atlygis. Protingai įdėtos pastangos

prigimties mums lengviau įsitraukti į mums patinkančias užduotis. Tendencija, pasireiškianti vaikystėje, kai vaikai nėra imlūs namų darbams atlikti jiems nepatinkančiu dalyku ir yra atsakingi už namų darbų atlikimą jiems patinkančiu dalyku.

Trumpai tariant, kartais mes turime nueiti papildomą mylią, kad būtume kruopščiai įtraukti į iššūkį.