Genomas yra vadinamas paveldima kodavimo, kad gyvos būtybės turi savo ląstelių struktūra, genomo yra apie stilių junginys natūralus " duomenų bazės ", kurioje pateikta visa iš kartos informacija. Eukariotinės ląstelės sudėtis leidžia apsaugoti šį genomą ląstelės lipidų sluoksniais, o tai reiškia didesnę rūšies išsaugojimo jėgą, skirtingai nei prokariotinės ląstelės, kurių genomo junginys yra išsibarstęs citoplazmoje. netgi formuojantis ląstelės dalį ir formą. Rūšių genomas yra išsamaus tyrimo objektas, išsivystęs poIšradus mikroskopą, kaupiant duomenis pagal rūšies savybes, mokslininkai gali suformuluoti ir suprojektuoti genomo struktūras kompiuteriuose ir išanalizuoti kiekvieną iš aspektų, svarbių ir ne itin sudėtingų tyrimų metu, medicinos tikslais.
Medicina per pastarąjį šimtmetį smarkiai evoliucionavo, nes be svarbios informacijos apie pavyzdžio trajektoriją, buvo rasta savybių, apibrėžiančių daugelio ligų atmainų kilmę, gyvybiškai svarbios informacijos ieškant vaistų nuo jų. Svarbu, kad mikrobiologijos naudojimas šiuo požiūriu yra tik dar viena priemonė nei „Presto“ technologija, tačiau jos dėka pažanga gyvų būtybių genome buvo reikšminga.
Šiuolaikinis mokslas ląstelėse atrado junginį, vadinamą DNR (Á rūgštis D esoxirribo N ucleico). Tai yra visa genetinė informacija, reikalinga genomo sudėčiai nustatyti. Kiekvieną DNR struktūrą sudaro tam tikras kiekis chromosomų, kuriose yra fiziniai gyvosios būtybės duomenys (fiziniai požymiai, gestai, kūno formos, lytis ir kt.), Kurie yra suskirstyti pagal lytį XY ir XX. Žmonės turi 46 chromosomas, 23 XY ir 23 XX, kiekviename jų yra vidutiniškai po 2000 genų, su nedideliais duomenimis, susijusiais su paveldima gyvosios būtybės formavimusi. Šiuo metu ir moksliškai atskleidus žmogaus kilmės paslaptis, genetika yra sutelkta į rūšių genomo tyrimus, kad būtų galima rasti vaistų nuo iki galo nesuvaldytų ligų, tokių kaip vėžys., AIDS ir daugelį kitų.
