Šešių dienų karas buvo karinė konfrontacija, kad Izraelio tauta turėjo su Egipto koalicijos, Irako, Jordanijos ir Sirijos. Dar vadinamas 1967 m. Birželio karu, jis prasidėjo birželio 5 d. Ir baigėsi tų pačių metų birželio 10 d. Galima sakyti, kad šio karo priežastis atsirado dėl arabų šalių nepasitenkinimo dėl blogų ankstesnių konfliktų sakinių.
Nepasitenkinimas prasideda, kai pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Izraelis yra priverstas įsikurti Gazos Ruožo rajone kaip kompensacija už žydų patiriamus nusikaltimus nacių rankose. Tačiau norėdamas įkurti Izraelį, jis turėjo pertvarkyti jau įsitvirtinusias šalis toje srityje, o tai nebuvo gerai matoma ten rastų šalių.
Konfliktas prasideda, kai Egiptas uždaro Tirano sąsiaurį - veiksmą, kuris Izraeliui daro žalą teritoriniu, politiniu ir ekonominiu požiūriu. Nors tiesa, kad ši tauta nepritarė kariniams veiksmams, galų gale suprato, kad Egipto pažanga ir arabų aljanso stiprinimas nepaliko kitos išeities, jei ji norėjo išsaugoti savo suverenitetą laimėtose srityse.
Izraelis buvo priverstas laimėti šį karą, nes priešingu atveju tai reikštų Izraelio valstybės, mažo jos teritorinio išplėtimo, išnykimą. Taigi vienintelė įmanoma strategija buvo pulti.
Izraelis pradėjo puoldamas Egipto oro pajėgas, taip pradėdamas 6 dienų karą. Izraelio valstybė numatė gresiantį Egipto išpuolį, naudodama tokias strategijas kaip „Blitzkrieg“ ar žaibišką karą, greitai puoldama varžovus tankais ir kariuomenės dalimis, taip neleisdama varžovams išsidėstyti kovoje.
Šis karas lėmė neabejotiną Izraelio pergalę prieš arabų aljansą, daugiausia dėl to, kad Izraelis turėjo politinę ir karinę JAV paramą. Karas baigėsi 1967 m. Birželio 10 d., Kai arabų aljanso šalys nusprendė pasitraukti, nes neturėjo vilties laimėti ir todėl, kad liko be ekonominės galios ir turėjo daug karinių aukų. Karui pasibaigus ir po taikos susitarimo Izraelio valstybei buvo suteiktos agresorių šalių teritorijos, tokios kaip: Gazos Ruožas, Vakarų Krantas, Rytų Jeruzalė, Sinajaus pusiasalis, Golano aukštumos.
