Tai yra papildomos pajamos, gaunamos pardavus papildomą vienetą. Norint palyginti produkto kainą su pajamomis, taigi ir su pelnu, kurį įmonei duoda minėtos prekės pardavimas, būtina atsižvelgti į ribines pajamas, nes nors ribinės pajamos yra teigiamos, visos pardavimo pajamos augs.
Šia prasme ribinės pajamos reiškia bendrą pajamų pasikeitimą dėl papildomo vieneto pardavimo. Taigi, kai ribinės pajamos nukrenta iki nulio ar mažiau, tai reiškia, kad papildomas pardavimas nedidina ar mažina bendras pajamas.
Kita vertus, kai žinoma paklausos kreivė, iš jos matematiškai galima išgauti ribinių pajamų kreivę. Taigi tuo metu, kai ribinių pajamų kreivė sugeba perimti horizontalią ašį, bus pažymėtas atitinkamas gamybos lygis, kuris padidins visas pajamas.
Tais atvejais, kai įmonė yra rinkos dalis, kur yra laisva konkurencija, ribinės pajamos yra lygios pardavimo kainai.
Kita vertus, jei įmonė dalyvauja rinkoje, kurioje yra tobula konkurencija, tai yra, kai visos tos pačios rūšies gaminius rinkoje konkuruojančios įmonės parduoda ta pačia kaina, ribinių pajamų kreivė yra horizontali linija, lygi visos pardavimo apimties vieneto kainai.
Tokiu būdu, kol ribinės išlaidos (papildomos išlaidos, atsirandančios gaminant ir parduodant papildomą vienetą) yra mažesnės už ribines pajamas, kurias suteikia kaina, papildoma gamyba ir pardavimas įmonei bus pelningi.
Tačiau kai ribiniai kaštai viršija kainą, įmonė praranda pinigus už kiekvieną papildomą vienetą. Dėl šios priežasties pelną maksimaliai padidinantį kiekį suteikia kiekis, kurio ribinės išlaidos yra lygios kainai.
Ribinės pajamos gali būti pastovios, tačiau dažniausiai ar įprasta laikytis mažėjančios grąžos dėsnio, kai kuo didesnis pagamintų vienetų skaičius, tuo mažesnės ribinės pajamos.
Bendrovei yra pelninga pagaminti daugiau vienetų, net jei ribinės pajamos mažėja, jei jos yra didesnės už ribines sąnaudas arba lygios joms.
Ribinės pajamos apskaičiuojamos dalijant visas pajamas iš papildomų parduotų vienetų skaičiaus.
