Jis priklauso veiksmažodžiui interrogar, kilusiam iš lotynų kalbos „interrogare“, žodžio, sudaryto iš priešdėlio „inter“, žyminčio tai, kas yra viduryje, ir veiksmažodžio „rogare“, nurodančio prašymą. Tas, kuris klausia, užduoda klausimą, nes turi abejonių, netikrumo. Ši neišsiaiškinta ar abejotina situacija yra tai, kas yra klausimas, o klausėjas taip pat apklausiamas, kad išsiaiškintų jo abejones.
Į klausimus galima atsakyti nedelsiant per tam tikrą laiką arba tiesiogiai nežinoti. Jei kas nors klausia žmogaus apie laiką ir šis asmuo nešioja laikrodį, jis galės jam atsakyti tą akimirką, todėl šio klausimo nebėra. Kita vertus, jei moteris yra gatvėje su drauge ir klausia jos, kas yra trečiojo asmens telefono numeris, tačiau jos draugė atsako, kad ji ją užrašė namuose saugomoje adresų knygoje, į klausimą neatsakoma. Atsako iškart, nors į tai galima atsakyti, kai ponia grįžta namo, ieško dienotvarkės ir susisiekia su kitu, kad atsakytų į jos klausimą.
Klausimai pateikiami daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų, nes apskritai tai, kas vyksta, nėra jautri vienam aiškinimui ir daugelis mūsų problemų sprendimų nėra atskleisti, tačiau mes turime jų ieškoti ir nežinome, kaip. Tėvams dažnai kyla klausimų ar rūpesčių, ar jų vaikams suteikiamas išsilavinimas yra tinkamas.
Draugai ar meilužiai jų gali turėti dėl tikro santykių tikslo ir pan. Į policijos srityje, kai nusikalstama veika, klausimas yra nustatyti, kaip įvykis atsitiko, kodėl ir kam. Akademinėje srityje studentams kyla klausimų, pavyzdžiui, apie tai, kaip jie bus vertinami, ar gerai suprato savo pamoką, kur ieškoti informacijos ir pan.
Tačiau kad ir kiek pažengtume į priekį, atsakyti į visus klausimus neįmanoma, visada atsiranda naujų klausimų, kurie tampa naujais iššūkiais, kuriuos reikia išspręsti. Iš tikrųjų yra klausimų, kurie pateikiami kaip dideli klausimai, nes nuspėjama, kad jie neturi ar turės galutinio sprendimo: mirtis, iš kur mes ateiname, kur einame ir kitos egzistencinės abejonės. Šie klausimai turi metafizinę komponentas, nes jie už mūsų supratimo, bet jie yra neišvengiami, jie yra tarsi įgimto polinkio į žmogaus būties.
Laimei, dauguma mūsų turimų problemų yra išsprendžiamos, todėl klausimą apie jas galima išspręsti ir rasti sprendimą.
Psichologinis poveikis ir klausimą provokuoja dvi galimas reakcijas: vieni gali paralyžiuoti save, o ne žinoti, kaip elgtis, ir, priešingai, kitiems suprasti juos kaip stimulas, nors į akį.
