Kai cheminės reakcijos pasiekia būklę pusiausvyros, tankis iš reagentų ir produktų lieka stabilus neribotą laiką, tik tuomet, jei sistema sąlygas išlieka fiksuotas. Bet jei kuri nors iš jų pasikeis, sistema sukuria naują pusiausvyros būseną su atitinkamais pokyčiais. Į visus šiuos pastebėjimus buvo atsižvelgta kuriant Le Chatelier principą.
Pirmą kartą šį postulatą suformulavo chemikas Henri-Louise Le Chatelier, kuris jį panaudojo vertindamas pasekmes, kurias sukelia šie pokyčiai.
Le Chatelier principas nustato, kad: kai atsiranda bet kurios pusiausvyros sistemos būklės kitimas, ši sistema vėl atgaus pusiausvyrą, atmesdama priežastį, dėl kurios atsirado variacija.
Toliau pateikiamos kelios priežastys, dėl kurių gali pasikeisti cheminė pusiausvyra:
- Variacijos slėgio: ar slėgio pokyčių turės įtakos tik pusiausvyrą, jei kai dujinių medžiagų dalyvauja reakcijoje. Slėgio pokyčiai neturi didelės įtakos skysčių ar kietųjų medžiagų koncentracijai, nes jie paprastai nėra suspausti. Tačiau dujose, jei įvyksta atitinkamų pokyčių.
- Temperatūros kitimas: temperatūros padidėjimas lemia pusiausvyros nukreipimą į šilumos absorbciją ir taip neutralizuoja temperatūros padidėjimą. Jei temperatūra nukrenta, pusiausvyra pasikeičia taip, kad sistema išskiria šilumą.
- Variación de la concentración: al incrementarse la concentración de una sustancia, hace que el equilibrio se desarrolle y haga disminuir la cantidad existente de esa sustancia. Ahora bien si la concentración disminuye, entonces el equilibrio se trasladara hacia la creación de esa sustancia, es decir, que el sistema se desarrolla, permitiendo la aparición de una cantidad mayor de la sustancia que se ha reducido en la concentración.
