Tai yra tekstūra, kuri vertinama regėjimu ir prisilietimu, ir kad pastebėję ir palietę galime žinoti ar apibūdinti paviršiaus turimą tekstūrą, kuri gali būti šiurkšti, lygi ar su reljefais. Tekstūra yra vienas iš pagrindinių dailės ir grafinio dizaino elementų. Norint stebėti tekstūras, reikia naudoti regėjimą ir prisilietimą, o tai yra esminis pratimas šios plastinės dailės karjeros studentams.
Ši technika taip pat iš pradžių buvo vadinama frotagge arba trinta, gauta tekstų, sumodeliuotų medžio ir akmens luitais. Mes galime padaryti tekstūros net iš namų, jausmas bet kokio paviršiaus mūsų rankos pirštų, kaip antai tarp kitų sodas, sienų, grindų, ir taip su mūsų akis, mes stengiamės užfiksuoti šešėlių ir ryškumą, kad ateis prie jų. Šios tekstūros leidžia mums apibūdinti išorinius daiktų ar daiktų paviršius ir jų sukeliamus pojūčius, kai jie jaučiami per prisilietimo pojūtį.
Bet per prisilietimą suvokiami ne tik pojūčiai, bet kai mes stebime tekstūrą jos neliesdami, atsiranda psichinės emocijos, dėl šios priežasties lytėjimo tekstūra eina kartu su regėjimo ir prisilietimo pojūčiu. Į tekstūros gaunami maišant priešingas tekstūras, kurios gali pritraukti dėmesį ir generuoti poveikį nuo momento ryšį, atsižvelgiant į, be abejo, kad tai priklausys nuo darbo, kur jis bus taikomas, nes ten bus vietos, kur tekstūros, turi būti iš lygaus paviršiaus.
