Demografinis perėjimas yra teorija, plačiai naudojama demografijoje, leidžianti suprasti du reiškinius: priežastis, dėl kurių per pastaruosius 200 metų padidėjo pasaulio gyventojų skaičius, ir paaiškina pertvarkos ciklą, per kurį visuomenė turėjo pereiti būti ikipramonine (išsiskiria dideliu mirštamumu ir gimstamumu), kad taptum industrine bendruomene, pasižyminčia abiejų rodiklių sumažėjimu.
Šią teoriją iškėlė demografas Warrenas Thompsonas ir analizuoja, kaip mirtis ir gimstamumas turi įtakos visam tautų gyventojui. Jis skirtas mirtingumo priežasčių pokyčiams, pavyzdžiui, ligoms, kurios ilgą laiką veikia konkrečias bendruomenes, ir paaiškina jų sistemos pokyčius.
Šis teorinis modelis buvo sukurtas remiantis vyraujančios Šiaurės Amerikos ir šiaurinės Europos dalies gyventojų padėties tyrimu, pradedant tam tikrų svarbių pokyčių, įvykusių gimstamumo ir mirtingumo rodikliais pramoninėse bendruomenėse, stebėjimu. 1920-aisiais jau buvo paskelbtas įspėjimas apie tai, kaip pramonės revoliucija pakeitė įvairias bendruomenių kasdienio gyvenimo sritis ir pakeitė ekonominius, socialinius ir technologinius aspektus.
Tačiau aplinka, kurioje ši teorija buvo atlikta, vis dar galioja, nes jos paaiškinimai vis dar yra susiję su daugeliu situacijų, kurias šiuo metu patiria begalė šalių. Pavyzdžiui, dauguma išsivysčiusių šalių jau baigė šį demografinį perėjimą, tačiau tos tautos, kurios dar negalėjo išsivystyti, dar nebaigė.
Demografinis perėjimas paprastai vyksta keliais etapais:
- Pradinė fazė: šiame etape populiacijoms būdingas didelis mirtingumas ir gimstamumas. Tai etapas, kuriame daugelis ikipramoninių visuomenių išliko XIX a. Pradžioje.
- Antrasis etapas: Čia gimstamumas išliks aukštos, o mirtis norma sparčiai mažėja. Šiame etape pradedama patirti sveikatos ir mitybos pagerėjimą.
- Trečiasis etapas: dar vadinamas brandžiuoju pramonės etapu, jam būdingas gimstamumo mažėjimas, o mirčių skaičius ir toliau mažėja. Šiame etape populiacija staiga auga ir gali būti pusiausvyra tarp mirčių ir gimimų skaičiaus.
- Ketvirtoji fazė: šioje fazėje mirtis ir gimstamumas yra ypač dideli, todėl jiems pavyksta pasiekti pusiausvyrą.
- Penktasis etapas: šiame etape vertinamos visos tos populiacijos, kuriose mirtingumas viršija gimstamumą.
