Grėsmę galima apibrėžti kaip tą latentinį pavojų, kilusį dėl dar neįvykusio fakto ar įvykio. Grėsmes gali sukelti tokie gamtos reiškiniai kaip potvyniai, arba juos gali sukelti žmonės, pavyzdžiui, teroro aktai, gaisrai ir kt. Tiesa yra ta, kad šie įvykiai ar veiksmai gali įdėti žmonių gyvenimą ne rizika.
Yra įvairių grėsmių rūšių, pavyzdžiui, vadinamieji oficialūs grasinimai, kurie nėra tokie rimti, nes kyla iš kasdienybės, kaip yra tėvo atveju, kuris grasina sūnui neleisti jam žaisti su savo vaizdo žaidimu, bet negauna gerų pažymių.
Tačiau yra ir kitų, kurie gali būti daug pavojingesni, pavyzdžiui, teroristinių išpuolių grasinimai, kuriuos vykdo ekstremistinės grupės, siekiančios sukurti baimės ar nerimo būseną gyventojams, atsižvelgiant į tikimybę, kad tai bus įvykdyta. grėsmė.
Taip pat yra sąlyginių grėsmių, kurios kyla, kai vienas asmuo prašo kito ką nors padaryti, o jei tai neatitinka, tai gali būti pasekmė. Pavyzdžiui, pagrobimo metu pagrobėjas gali pagrasinti pakenkti sulaikytam asmeniui, jei jo artimieji nevykdo jo piniginių reikalavimų arba tai, kad kaimynas grasina jį nušauti, jei jis nemažina muzikos garsumo.
Šios grėsmės turi bendrą faktą, kad jos yra žmogaus sukurtos. Ir pagal piliečių įstatymus šie veiksmai laikomi nusikaltimais; nuo teisingumo, kai kas nors numato neteisėto veiksmo vykdymą, siekdamas sukelti baimę kitam subjektui, paveikti jų psichologinės pusiausvyros būseną ir priversti juos elgtis tam tikru būdu; jūs dalyvaujate nusikalstamoje veikloje.
Kita vertus, yra grėsmių, kylančių dėl gamtos reiškinių, tai yra iš tų aplinkos elementų, kurie gali būti pavojingi žmogui ir kuriuos sukelia jam svetimos jėgos, pavyzdžiui, atmosferos reiškiniai (uraganai, gaisrai), atogrąžų audros, tornadai, kruša); hidrologiniai (potvynis, sausra, cunamiai); geologiniai (žemės drebėjimai, vulkaninė veikla).
