Etimologiškai šis terminas kilęs iš hebrajų kalbos „Beth-El“, kuris reiškia „dievų atminimas“, todėl šis žodis vartojamas kalbant apie šventą akmenį ar uolą. Semitų civilizacijoje jis naudojamas nurodant meteorito daleles, kurios nukrito į žemę, todėl bet kokia iškilusi uola simbolizavo dievybės buvimą ir šventos vietos vietą. Keletas žinomiausių betilų yra šie: graikų omfalos Delfuose, savotiškas akmuo, kurį pagal graikų mitologiją dievas Kronosas prarijo, manydamas, kad tai jo sūnus Dzeusas. Juodasis Pesinontės akmuo, susijęs su deivės Cibeles kultu, ir juodasis Kaabos akmuo, esantis Mekoje.
Pirmykštėje epochoje vyrai akmenis laikė nemirtingumo, energijos, stiprybės simboliais, kurie buvo garbinami ir gerbiami dėl jų kilmės, formos ar dydžio. Jiems šios rūšies akmenys turėjo magišką ir religinę kilmę. Betilas buvo akmuo be drožybos ar drožybos, kuris daugeliu atvejų buvo nukritęs iš Visatos ir kuris buvo garbinamas kaip dvasinės jėgos simbolis. Betilams buvo suteikta galių, panašių į stebuklingus amuletus, kurie buvo apsauga keliautojams ir jūreiviams, sakoma, kad tai apsaugojo juos nuo audrų ir žaibų. Kai keliautojas sutiko jų akmenį, tai reiškė, kad jis buvo deivės Pachamamos (žemės motinos), deivės, kurią garbino inkai, akivaizdoje., kurią jie trynė rankomis ir pagal įsitikinimą, jie sukėlė visą nuovargį ir atgavo jėgas tęsti kelionę.
Į Iberijos pat naudojamas šventus akmenis, kurie turėjo magišką Epitafija raštus, kad apsaugotų mirusiojo nuo kapo plėšikai, jie taip pat buvo naudojamas palaikyti ryšį su tais giminaičiais, kurie nebėra šiame pasaulyje. Pasak Biblijos, Jokūbas sugeba būti pripildytas dvasinio įkvėpimo, padėjęs galvą miegodamas ant akmens, pabudęs žinojo, kad minėtas akmuo yra šventas portalas, jungiantis jį su Dievu.
Betilės akmens perduodama dvasinė jėga yra kelias atverti langą į aukštesnę dvasinę plotmę arba dvasinį ryšį su Dievu. To pavyzdį pateikia Biblija, kai Dievas Simoną vadina „Petru“, Petras reiškia akmenį ir ne bet kokį akmenį, bet kaip betilo arba „gyvąjį“ akmenį, ant kurio stovi šventoji bažnyčia.