Palaiminimas yra teologinis terminas, kuris vartojamas didesnėje krikščionių religijos dalyje, jo reikšmė susijusi su „ gerove “; Pagal Šventojoje Biblijoje pateiktą sąrašą Jėzaus paminėtos palaimos Kalno pamoksle (Mato 5: 3–12) yra 8:
1. "Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra Dievo karalystė": kai tai yra paminėta, kad yra nuoroda į visų tų vyrų, kurie neturi tikslų savo neaiškiais gyvenime, pavyzdžiui, turintys prekes, būdamas turtingas, o jų Vietoj to jiems rūpi tik atiduoti savo viltį ir visišką tikėjimą Dievui, kad būtų verti jo gailestingumo.
2. „Palaiminti švelniai, nes jie turės žemę“: šioje maldoje minimi visi tie, kurie bando suvaldyti savo pyktį ir rodo gerą nuotaiką, kurie, nors ir yra nemandagūs, rodo gerumą ir išsilavinimą, kiti; Kai sakinyje nurodoma „nes jie turės žemę“, tai reiškia, kad jie bus gerai sutikti visose vietose, kur dažnai lankosi dėl savo gero charakterio, mirę jie bus verti dangaus.
3. „Palaiminti tie, kurie gedi, nes jiems bus suteikta paguoda“: jame minimi tie, kurie kantriai moka pakelti savo kančią ir, nepaisant to, kad širdyje liūdi, jie vis tiek išlaiko tikėjimą Dievu.
4. „Palaiminti tie, kurie nori daryti tai, kas patinka Dievui, nes bus patenkinti“: tai rodo, kad visi tie, kurių gyvenime yra tam tikrų nepatogumų, pavyzdžiui, alkis, ligos, teisingumo dvasios, elgdamiesi teisingai, prašome Dievo.
5. „Palaiminti gailestingieji, nes ir jie pasigailės“: tai reiškia, kad lygiai taip pat, kaip elgiatės su savo bendražygiais, jūs gausite tai, ką pasiūlėte.
6. „Palaiminti tyros širdies žmonės, nes jie pažins Dievą“: tai skirta visiems tiems asmenims, kurie rodo save kuo toliau nuo visų tų situacijų, kurios skatina nuodėmę.
7. „Palaiminti tie, kurie siekia taikos, nes pripažins save kaip Dievo vaikus“: jame minimi visi tie, kurie gyvena taikoje su savimi ir su aplinkiniais.
8. „Palaiminti tie, kurie kenčia dėl Dievo žodžio vykdymo, nes jų bus dangus“: reiškia visus asmenis, kurie yra religiškai persekiojami ir vis dar atlieka savo pareigą.
