Biologiškai suderinamoms medžiagoms būdinga savybė nesugriauti ar sunaikinti aplinką, su kuria jie egzistuoja, tai yra, jie nesunaikina biologinės aplinkos, kurioje veikia, todėl yra medžiagos, naudojamos ir pritaikytos gyvoms būtybėms kaip ir žmonės, augalai ar gyvūnai, kitas biologiškai suderinamų elementų pavadinimas yra „biomedžiagos“.
Dėl atviros koncepcijos tada lengva suprasti, kad šios medžiagos dažniausiai naudojamos sveikatos ar ligoninės aplinkoje, medžiagos, naudojamos sąlytiui su žmogaus audiniu ir vidine gleivine, yra biologiškai suderinamos, pavyzdžiai iš šių elementų, be kita ko, yra kateteriai, zondai, sterilūs švirkštai.
Šios medžiagos gali turėti trumpą ar ilgalaikį kontaktą su pacientu, jei jis yra trumpas, yra pavojus sukelti apsinuodijimą ar padidėjusį jautrumą naudojamai medžiagai, kita vertus, jei kontaktas bus atidėtas ar užsitęsęs, reikia atsižvelgti į tai, kad neturi jokios reakcijos prieš pacientą, tai yra, jos yra visiškai inertiškos medžiagos, o po to, kai panaudotos medžiagos yra absorbuojamos arba degraduoja, todėl vėliau jas išstumia įprastas paciento audinys; to pavyzdys yra absorbuojamos siūlės, naudojamos vidinėms siūlėms.
Dar viena savybė, kurios negalima pamiršti ir kurią šios medžiagos turi turėti, yra ta, kad atsiranda visiškas ir nuolatinis susijungimas su audiniu, kaip yra ortopedinių ar dantų implantų atveju.
