Bioetanolis yra kuras, gaunamas fermentuojant kai kuriose daržovėse esančius cukrus. Chemiškai jis turi tą pačią cheminę etilo alkoholio sudėtį, todėl jo savybės yra panašios. Tačiau yra kažkas, kas juos išskiria, tai yra tas, kad bioetanolis gaminamas perdirbant biomasę ir etilo alkoholį iš kitų rūšių išteklių.
Kai kurios daržovės, naudojamos bioetanolio gamybai, yra: cukranendrės, burokėliai, kukurūzai, sorgas ir kai kurie grūdai, tokie kaip miežiai ar kviečiai. Šiandien bioetanolis yra plačiausiai gaminamas biokuras pasaulyje, naudojant bet kurią iš minėtų žaliavų.
Tokios šalys kaip Brazilija bioetanolį išgauna daugiausia iš cukranendrių. JAV jį išgauna iš kukurūzų krakmolo. Abi šalys laikomos didžiausiomis šio kuro gamintojomis.
Dėl bioetanolio naudojimo kilo daug diskusijų, nes kai kurie mano, kad, skirtingai nei iškastinis kuras, bioetanolis yra tvarus ir teikia ilgalaikę ekonominę naudą aplinkai; o kiti mano, kad bioetanolio gavyba sukėlė didelį miškų kirtimą ir turto padidėjimas išlaidų maistui.
Šis biokuras siūlo daugybę privalumų, kai kurie iš jų yra šie: tai yra atsinaujinantis kuro šaltinis, jis sumažina priklausomybę nuo naftos, tai yra daug švaresnis kuro šaltinis, jį lengva gaminti ir rezervuoti. Jo naudojimas teršia mažiau aplinką, o tai yra perspektyvi alternatyva iškastinio kuro, pvz., Naftos ar dujų, mažinimui.
Tačiau gaminant bioetanolį gali atsirasti tam tikrų trūkumų, kai kurie iš jų yra šie: jei šis kuras išgaunamas iš cukranendrių ar kukurūzų, tai galėtų sukelti rimtą poveikį aplinkai, jo naudojimas apsiriboja mažai našiais ir mažai galingais varikliais, išlaidos paprastai yra didesnės, nes reikia didelių auginimo vietų.
Šis biokuras yra pasaulis (nepaisant nepatogumų, kuriuos gali sukelti jo gamyba), turintis ilgą ateitį, svarbu žinoti, kaip rasti pusiausvyrą tarp jo naudojimo ir gamybos bei pasekmių, kilusių žemės ūkio ir ekonomikos požiūriu. daugelyje šalių.
