Tai mokslas, tiriantis ląstelės savybes, savybes, evoliuciją, gyvavimo ciklą ir sąveiką su aplinka. Jo svarba siejasi su mintimi, kad ląstelė yra pagrindinis gyvenimo vienetas. Ląstelių biologija dar vadinama ląstelių biochemija arba citologija.
Mes taip pat galime pasakyti arba apibrėžti biochemiją kaip eksperimentinį mokslą, todėl turėtume naudoti daugybę savo ir kitų sričių instrumentinių metodų, tačiau jo vystymo pagrindas yra pagrįstas tuo, kad tai, kas vyksta in vivo lygiu Po dalelių lieka ARBA Išsaugo po dalelių frakcionavimo, o tada galime tai ištirti ir padaryti išvadas. Jis taip pat tiria ląstelėse likusius organizmus, tokius kaip provirusai, virusai, bakterijos ir kt., Kuriuose taip pat yra dabartinių infekcijų ir mūsų protėvių DNR, padedant rasti vaistų nuo ligų.
Ląstelių biologijoje nagrinėjamos temos yra plačios ir nėra aiškios biologijos šakų studijos ribos. Kai kurios temos, kurios yra ląstelių biologijos dalis, yra šios: Ląstelės vizualizacija; Ląstelės membranos struktūra; Transportas per ląstelių membranas; Telefono signalas; Ląstelių suskaidymas; Ląstelių dalijimosi ciklas ir mechanika; Ląstelių mirtis; Ryšiai ir sukibimai tarp ląstelių ir tarpląstelinės matricos; Korinio vystymosi mechanizmai.
Biochemija nagrinėja biomolekules ir biosistemas. Taigi jis integruoja cheminius-fizinius dėsnius ir biologinę evoliuciją, veikiančią biosistemas ir jų komponentus. Jis tai daro molekuliniu požiūriu ir bando suprasti bei pritaikyti savo žinias plačiuose medicinos (genų terapijos ir biomedicinos), maisto ir žemės ūkio, farmakologijos sektoriuose.
Tai yra pagrindinis biotechnologijų ramstis ir tapo pagrindine disciplina sprendžiant pagrindines ir būsimas dabartines ir būsimas problemas, tokias kaip klimato kaita, žemės ūkio ir maisto išteklių trūkumas augančio pasaulio gyventojų akivaizdoje, kuro atsargų išeikvojimas. fosilijos, naujų alergijų atsiradimas, vėžio, genetinių ligų, nutukimo padaugėjimas ir kt.
Apibendrinant galima teigti, kad šis mokslas remiasi koncepcija, kad kiekvienoje gyvoje būtybėje yra anglies ir apskritai biologines molekules daugiausia sudaro anglis, vandenilis, deguonis, azotas, fosforas ir siera.
