Yra ekonominė įstaiga, vadinama vertybinių popierių birža, kuri yra atsakinga už visko, susijusio su jos dukterinių įmonių finansiniais ir verslo sandoriais, matavimą ir reguliavimą. Vertybinių popierių birža siūlo visus patogumus ir patogumus, kuriuos galima suteikti. Vertybinių popierių biržą gali sudaryti plati investavimo forma, apimanti: dalyvavimo teises, valstybines ar privačias obligacijas, bendrovių ir akcinių bendrovių akcijas.
Vertybinių popierių biržos kaip pagrindinį principą siūlo stiprinti jį sudarančias organizacijas. Tai sukuria aiškiai patrauklią ir tvarią prekybą naujiems investuotojams ir derybininkams, ieškantiems banko pinigų ir komercinio stabilumo pasaulyje. Tarp pagrindinių vertybinių popierių biržų pasaulio: Šiaurės Amerikos vertybinių popierių pardavėjų automatizuota kotiravimo sistema (NASDAQ) (JAV), Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) (Jungtinės Valstijos), „Frankfurter Wertpapierbörse“ (Frankfurto vertybinių popierių birža) (FWB) (Vokietija), Šanchajaus vertybinių popierių birža (SSE) (Kinija) ir Maskvos tarpbankinę valiutos biržą (Rusija), „Frankfurter Wertpapierbörse“ (Frankfurto vertybinių popierių birža) (FWB) (Vokietija).
Vertybinių popierių biržos iš dalies gali apsaugoti savo dukterines įmones nuo ekonominės depresijos arba bent jau priversti akcijas nesiimti veiksmų, kurie gali turėti įtakos jų vertei ar pajamų gamybai. Jie yra saugūs, jie turi garantijų iš investuotojų, kurie patenka į šią ekonominę sistemą.
Vertybinių popierių birža iš esmės susideda iš trijų elementų, kurie gali sudaryti verslą: kapitalo ieškovai, kurie yra atsakingi už pinigų ir kapitalo gaminimą per savo produktus ar paslaugas, kapitalo tiekėjai, taupytojai ir investuotojai, kurie perka atsargų ir investuoti ieškovams kapitalą, kad būtų galima penėti atsargas, kad augtų sistemos ir tarpininkai. Žmonės, tvarkantys visus šiuos esminius judėjimus biržoje, vadinami brokeriais arba komisiniais.
