Čili arba pipirai yra tuščiaviduriai vaisiai, gaunami iš žolinių augalų, turinčių tą patį pavadinimą. Tai priklauso Solanaceae šeimai, būtent Capsicum genčiai. Solanaceae yra šeima, kuriai priklauso maždaug 75 gentys ir maždaug 2300 augalų rūšių, gaminančių toksiškus alkaloidus, tarp kurių galime paminėti belladonna, mandragorą ir henbane. Solanaceae, kurias gali vartoti žmonės, yra labai nedaug, tarp jų yra pipirų, kurie yra labai svarbūs dietoje. Meksikoje tai neabejotinai yra šaliskur jis dažniausiai naudojamas. Ši daržovė gali būti įvairių spalvų ir formų, ji yra plačiai naudojama gastronomijoje, nes ji ne tik suteikia maistui spalvų ir skonio, bet ir turi didelę naudą sveikatai.
Paprikų gamykla buvo atgabenta į Meksiką per ekspedicijas, kurias vykdė Ispanijos užkariautojai. Remiantis kelių ekspertų nuomone, ji sutinka, kad jie atvyko į kelionę, kurią Christopheris Columbus padarė į Ameriką 1493 metais. Tačiau nepaisant to vietiniai amerikiečiai jau žinojo augalą ir jo vaisius su čili vardu, tačiau ispanai ir portugalai jį pervadino pavadinimu pimiento ir pimiento de Brasil.
Savo ruožtu jis buvo pradėtas auginti Ispanijoje XVI amžiuje, tada šios kultūros pasklido po Italiją ir Prancūziją, kad galiausiai būtų išplatintos visoje Europoje ir pasaulyje.
Šiandien pipirų gamykla gaminama keliose Amerikos vietose, tarp kurių išsiskiria Meksika, Bolivija ir Peru. Savo ruožtu pipirų veislės skirstomos į dvi dideles grupes, kurios pagal skonį skiriamos tarp saldžiųjų ir aitriųjų.
En primer lugar están los pimientos dulces: éstos pueden ser rojos, amarillos o verdes, con tamaños y formas muy variables. Conformando a este grupo se encuentran al pimiento morrón y el dulce italiano por solo nombrar a algunos de los más resaltantes. En segundo lugar se ubican los pimientos picantes, siendo los más populares, el pimiento del piquillo, Gernika y Padrón.
