Kompiuteris yra elektroninė sistema sudaryta daugiausia CPU (centrinio procesoriaus), kuri yra "smegenys" apie tai, ir susideda iš mikroprocesoriaus pagamintas ant mikroschemos (kuris susideda iš silicio gabalas, kad yra milijonai elektroninių komponentų). Kompiuteris gali priimti užsakymų rinkinį ir juos vykdyti atlikdamas sudėtingus skaičiavimus, taip pat grupuodamas ir koreliuodamas kitų rūšių informaciją. Šis prietaisas taip pat žinomas kaip kompiuteris arba kompiuteris.
Kas yra kompiuteris
Turinys
Kompiuteris, kurio etimologija kilusi iš lotynų kalbos „computare“ (tai reiškia apskaičiuoti, apskaičiuoti, įvertinti ar įvertinti), yra elektroninis prietaisas, kuriame yra kelios grandinės, per kurias jis vykdo instrukcijas, kurias vartotojas užsako su tam tikra funkcija. Šios gairės yra žinomos kaip „įvestis“, o procesas vadinamas „programavimu“.
Programuotojas yra atsakingas už tai, kad pateiktų kompiuteriui informaciją, reikalingą veiksmams atlikti skaičiuojant ar analizuojant skaičiavimus, kurių rezultatai vadinami „išvestimi“. Įvestos instrukcijos daromos formalia kalba, kuri leidžia programuotojui nurodyti, kokį fizinį ir loginį elgesį mašina turėtų elgtis.
Informacijos apdorojimui kompiuteris turi centrinį procesorių arba centrinį procesorių savo santrumpai anglų kalba, kuri yra kompiuterio smegenys, kur grandinės ir jungtys, jungiančios jį su likusiais įrenginiais, kurie kartu, sukurkite kompiuterį. Šie įrenginiai gali būti įvesties, kaupimo ir išvesties įrenginiai.
Kompiuteris turi galimybę saugoti, priimti ar perduoti informaciją, kurią galima jame sukurti ar redaguoti. Jis veikia kaip skaitmeninis informacijos failas ir kaip biuras, nes jame yra kelios programos, pakeičiančios kitų įrenginių funkcijas, kurios rastos viename.
Kompiuterių istorija
Nuo laiko pradžios žmogus, naudodamas pradinius metodus, atliko sudėties ir atimties skaičiavimus, dėl kurių Kinija ir Šumerų civilizacijos apie 2700 m. Pr. Kr. Išrado abaką.
Bet tai buvo ne iki daugelio metų istorija, kai pažanga žinių ir taikymo toks pat skaičiavimus ir duomenų buvo sukurti skaičiavimų. Maždaug 830 m. Po Kristaus persų matematikas Musa al-Juarismi ( 780–850) sukūrė algoritmą, kuris yra sutvarkytų taisyklių rinkinys, leidžiantis išspręsti problemą ar vykdyti veiklą, kuri yra vienas iš pagrindinių dabartinis tvarkaraštis.
Buvo gaminamos panašios į kompiuterius mašinos, tokios kaip matematiko ir mokslininko Charleso Babbage'o (1791–1871) 1822 m. Sukurta mašina, kuri buvo pirmasis automatinio skaičiavimo variklis. Vėliau, kuriant kelis mechaninius įtaisus ir kitus atradimus, buvo pasiektos šių prietaisų kartos; šiose stadijose galima stebėti, kaip buvo kompiuterio laiko juosta.
Kompiuterių kartos
Kompiuterių kartos atspindi šių mašinų technologijos evoliucijos ir pokyčių etapus, į kuriuos buvo įtrauktos naujausios mokslo pažangos ir kurie juos padarė efektyvesnius. Pagal šaltinio tipą yra nuo penkių iki aštuonių kartų. Čia atsiskleis aštuonios kompiuterio raidos kartos:
1. Pirmosios kartos kompiuteriai (1940–1956)
Pirmosios kartos kompiuteriuose buvo padaryta daugybė informacijos saugojimo ir siuntimo atradimų, tokių kaip elektroniniai vožtuvai, gyvsidabrio vamzdeliai, kurių kristalai skleidė elektroninius signalus, raktus, laidus ir kt.
Be to, pradėtas kaupimas dvejetainiu pavidalu, išstumiant dešimtainę saugyklą; buvo įmontuotas spausdintuvas; pasirodė pirmasis komercinis kompiuteris; pradėtas duomenų apdorojimas realiuoju laiku; ir vaizdo monitorių išvestis.
2. Antrosios kartos kompiuteriai (1956–1964)
Šios kartos metu tranzistorius pakeičia ankstesniame vožtuvą; padidėjo jo veikimo greitis ir sumažėjo dydis, todėl nereikėjo didelių aušinimo sistemų, kaip ir pirmosios kartos.
Pirminiam saugojimui buvo naudojami magnetiniai pagrindiniai tinklai. COBOL kalba buvo sukurta kaip universali programavimo kalba, kurią galima naudoti bet kuriame kompiuteryje, kad programas būtų galima perkelti iš vieno kompiuterio į kitą. Taip pat buvo sukurti aukštos kokybės vaizdo monitoriai ir garso išvesties įrenginiai.
Vienas iš svarbiausių laimėjimų buvo amerikiečių elektros inžinieriaus ir fiziko Jacko Kilby (1923–2005) sukurto integrinio grandyno sukūrimas, kuris leido kompiuteriams įgyti neįtikėtiną greitį skaičiuojant jų operacijas.
3. Trečioji kompiuterių karta (1965–1971)
Centrinis vaidmuo tenka integruotoms grandinėms, kurioms pritaikyta tūkstančiai mažų elektroninių komponentų. Jo dydis buvo dar labiau sumažintas, išskiriant mažiau šilumos ir efektyviau naudojant energiją.
Šioje kartoje gimė terminas programinė įranga, todėl atsirado į jį specializuotų kompanijų. Integruoti grandynai leido derinti įvairiems tikslams skirtas programas, pavyzdžiui, verslo ir matematikos programas, su kuriomis jų programose buvo daugiau lankstumo, ir jie įgijo galimybę vienu metu vykdyti programas (daugiaprogramavimas). Sukūrė virtualią atmintį ir sudėtingas operacines sistemas.
Buvo pasiektas ryšys su televizoriumi ir magnetiniu magnetofonu; pritaikyti kintamosios srovės transformatorius prie nuolatinės srovės; 5 valandas autonomiškai įkraunamos baterijos; skaičiuokles ir teksto redaktorius. Atsirado suderinamos programavimo kalbos, tokios kaip BASIC, FORTRAN, PASCAL, ALGOL, C, FORTH.
Šios kartos pabaigoje INTEL kompanija sukūrė mikroprocesorių, kuris paskatino mikrokompiuterius ir pagreitino skaičiavimo technologinę pažangą.
4. Ketvirtoji kompiuterių karta (1972–1982)
Jis buvo išskirtas iš esmės pakeičiant magnetinių šerdžių atmintines silicio mikroschemomis, be to, joje integruota daugiau komponentų, o tai buvo įmanoma dėl grandinių miniatiūrizavimo, dėl kurio egzistavo asmeniniai kompiuteriai ar kt. Asmeninis kompiuteris.
Šioje kartoje per trumpą laikotarpį įvyko daugybė pažangos:
- Įtraukta standartizuota operacinė sistema MS-DOS („MicroSoft Disk Operating System“).
- Sukurta ICLSI („Integrate Circuit Large Scale Integration“), leidusi padidinti komponentų skaičių toje pačioje grandinėje (iki 300 000 toje pačioje mikroschemoje).
- Procesoriai pasiekė iki 40 KB talpą, sugebėdami talpinti 5 "1/4 360K diskelį ir talpinti kitą panašų arba standųjį diską iki 10MB.
- Atsiranda paskirstytas perdirbimas.
- Talpyklos atminties naudojimas.
- Aukštesnės kokybės monitoriai, leidę paleisti pažangesnę grafinę programinę įrangą.
- Atsiranda 72 kontaktų atmintinės, kurios suteikė didesnį apdorojimo greitį, palyginti su ankstesne 30 kontaktų atmintimi.
5. Penkta kompiuterių karta (1983–1989)
Aštuntojo dešimtmečio dešimtmetis buvo pagrindas penktajai kompiuterių kartai, tai buvo Japonijoje pradėtas projektas, kuriam būdinga, be kita ko, mikroelektronikos ir programinės įrangos, dirbtinio intelekto, daugialypės terpės sistemų plėtra.
Informacijos laikmena pradedama gaminti magnetooptiniuose įtaisuose, kurių talpa viršijo dešimtis gigabaitų. DVD (Digital Versatile Disc) kyla, o leidžiama išsaugoti vaizdo ir garso; o bendras saugojimo pajėgumas auga eksponentiškai.
6. Šeštoji kompiuterių karta (1990–1999)
Kiti šaltiniai šią kartą skirstė į tris, nes yra teigiančių, kad yra septinta ir aštunta kartos.
Interneto kūrimas ir paleidimas visame pasaulyje visiems laikams pakeitė žmogaus bendravimo formas, taip pat ir darbą. Šeštoji karta sukūrė pirmąjį „ SUPERCOM“ grotuvą su lygiagrečiu apdorojimu, kuris vienu metu gali dirbti su keliais mikroprocesoriais.
Šios kartos kompiuteriai gali atpažinti balsą ir vaizdus, gali bendrauti su natūralia kalba ir įgyti gebėjimo priimti sprendimus pagal mokymąsi, įgytą remiantis ekspertų sistemomis ir pačiu dirbtiniu intelektu. Pastaruoju siekiama suteikti kompiuteriui intelektą, panašų į žmonių, kuris mašina gali išspręsti problemas be žmogaus įsikišimo, pasitelkdamas samprotavimus, pagrįstus elgesiu, kurį žmogus turėtų tokioje situacijoje.
7. Septintoji kompiuterių karta (2000–2016)
Manoma, kad 1999 m. Baigėsi šeštoji karta, septintoji prasidėjo LCD ekranais, paliekant katodo spindulius ir išstumiant optinius kietuosius diskus bei DVD diskus; sukuriama duomenų saugojimo talpa, viršijanti 50 GB.
Šios kartos kompiuteris pakeičia televizijos ir garso įrangą, nes jie integruoja jų atliekamas funkcijas platindami filmus, programas, muziką ir kitus išteklius internete. Pažįstamą stalinį kompiuterį išstumia nešiojamieji kompiuteriai. Vėliau, atėjus išmaniesiems telefonams ar išmaniesiems telefonams, išmaniesiems laikrodžiams, be kitų prietaisų, vartotojas gali nešiotis kompiuterį kišenėje.
8. Aštuntoji kompiuterių karta (nuo 2012 m. Iki dabar)
Kalbama apie aštuntą kartą, kuriai būdingas laipsniškas fizinių ir mechaninių prietaisų išnykimas. Jo veikimo pagrindas yra nanotechnologijos ir elektromagnetiniai impulsai, nors jie nebuvo masiškai komercializuoti ir nebuvo įpratę prie rinkos.
Kompiuterių dalys
Kompiuterius sudaro keli elementai, kurie jį sudaro arba kurie atlieka savo funkcijų išplėtimo funkciją. Pagal savo būseną (fizinę ar virtualią) jie skirstomi į:
programinė įranga
Tai neapčiuopiama kompiuterio dalis ir nurodo programų rinkinį, per kurį jame galima atlikti užduotis. Tarp jų yra operacinės sistemos, programos, internetas, žaidimai ir kt.
Iš minėtos gyvybiškai svarbios programinės įrangos kompiuterio įrangai valdyti yra operacinė sistema, nes ji panaši į kompiuterio sąmonę ir be jos mašina būtų nenaudinga. Būtent su tuo vartotojas turės tiesioginį kontaktą ir priklausomai nuo sistemos tipo, jo sąsaja bus kitokia.
Aparatinė įranga
Tai reiškia apčiuopiamą kompiuterio dalį: jo „kūną“. Kiekviena aparatinė įranga priklausys nuo jos tipo, nes staliniam kompiuteriui funkcionuoti reikės mažiausiai monitoriaus, procesoriaus, klaviatūros, pelės ir laidų; žaidėjų kompiuteriui reikės kitų elementų; o nešiojamas kompiuteris yra viso kūno kompiuteris, kuriam reikės tik maitinimo laido.
Kompiuterio įrangos ar elementų dalys gali būti: pagrindinė plokštė arba pagrindinė plokštė, klaviatūra, pelė ar pelė, monitorius, procesorius, garsiakalbiai, mikrofonas, ausinės ar ausinės, DVD diskų įrenginys, spausdintuvas, vairasvirtės, internetinė kamera ir kt.
Kompiuterių svarba
Jo pranašumų nėra mažai:
- Tai ekologiška, nes informacijos skaitmeninimo dėka pavyko virtualiai, nenaudojant popieriaus, turėti daugybę „parašytų“ dokumentų.
- Jo greitį, kurį dėka šių prietaisų mokslininkams gali prireikti daugelio metų, galima atlikti dienomis ar savaitėmis.
- Jie taip pat leidžia lengvai atlikti projektavimo darbus ir projekto planavimą.
- Ryšiai, naudojant vidinius tinklus ir internetą.
- Matematinių ir kitų problemų sprendimas; Per juos žmogus gali nuolat informuoti apie vietos ar pasaulio situaciją.
- Naudodamiesi įvairiomis kompiuterinėmis programomis, skirtingos profesinės sritys gali viena kitą papildyti ir palaikyti.
- Jie sugeba rengti statistiką su jose įrašytais teisingais duomenimis.
Kompiuteriniai vaizdai
