Nešiojamas kompiuteris yra lengvas ir dydžio nešiojamas kompiuteris, jo dydis yra apytikslis, palyginti su portfelio dydžiu (yra mažesnių, tokių kaip „Palmtop“ ir „Handheld“). Tai priklauso asmeninių kompiuterių grupei, kurie yra palyginti mažos ir nebrangios kompiuterinės sistemos, dar vadinamos mikroprocesoriais.
Nešiojamas kompiuteris yra skystas ekranas, kurį maitina baterijos arba kintama srovė. Jis gali veikti daugiau nei dvi valandas, jis yra lengvas (paprastai sveria mažiau nei 12 svarų), jame yra integruota klaviatūra, jutiklinis skydelis, skirtas valdyti rodyklę pelė, be kitų funkcijų.
Kadangi tai tikras asmeninis kompiuteris, jo negalima palikti kitų žmonių rankose. Nešiojamas kompiuteris idealiai tinka tiems, kurie nori perkelti savo darbą iš biuro į namus ir atgal, tiems, kurie rengia pristatymus ar dažnai keliauja, universiteto studentams, tyrėjams, žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems uždarose erdvėse ir t.
Šiandien daugelis vartotojų naudojasi namuose kaip ryšio, pramogų, laisvalaikio ir švietimo priemonėmis, išskyrus stalinį kompiuterį. Populiarumą lemia perkeliamumas ir našumas.
Nešiojamas kompiuteris gali atlikti beveik tą patį, ką ir stalinis kompiuteris, turėdamas didelę atmintį, didžiulę talpą, didelius monitorius ir labai pažangius procesorius. Jis turi tik apribojimą, kad juos nėra lengva atnaujinti (aparatinė įranga).
Per pastarąjį dešimtmetį nešiojamųjų asmeninių kompiuterių (anksčiau tai buvo nebrangu) kaina labai sumažėjo, o jų vertė kelyje vartotojams padidėjo. Abu veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį stebinant nešiojamųjų kompiuterių populiarumą.
Nuo tada, kai 1981 m. Buvo pristatytas pirmasis nešiojamas kompiuteris („Osborne“), per daugelį metų pasirodė daugybė šio nešiojamojo žanro kompiuterių. Daugelis gamintojų gamina ir kuria naują įrangą, kuri yra vis greitesnė ir galingesnė, palikdama savo pirmtakus. Tobulėjant technologijoms, kainos tampa konkurencingesnės tiek, kad kiekvienas gali turėti nešiojamąjį kompiuterį.
