Kristadelfai tvirtina, kad savo įsitikinimus grindžia tik Biblija ir nesutinka tikėti ar priimti kitus Dievo įkvėptus tekstus. Jie garantuoja, kad Dievas yra visa ko kūrėjas ir religijos tėvas, taip pat mano, kad Dievas tėvas ir Jėzus Kristus nėra vienas asmuo; bet du visiškai skirtingi asmenys. Jie supranta, kad Šventoji Dvasia nėra asmuo, bet Dievo galia, naudojama kuriant ir vesti žmones į išganymą.
Jie tiki, kad žmonės yra atskirti nuo Dievo dėl savo nuodėmių, tačiau su juo galima susitaikyti tapus Kristaus mokiniais. Nėra grietinėlės, atsirandančios dėl fizinės Kristaus mirties, bet sekant jo pavyzdžiu. Žmonės nėra išgelbėti dėl paprasto fakto, kad Kristus mirė už savo nuodėmes, bet dėl to, kad jie kasdien „miršta su Kristumi“, kad nusidėtų savo žmonijoje. Jie tiki, kad tikėjimas be darbų yra miręs ir neišgelbėtas, tačiau jis pagrįstas šventojo rašto samprotavimais. Išgelbėjimas jiems nepasiekiamas paprasčiausiai prisijungiant prie doktrinos, bet iš tikrųjų žinant, ko Dievas nori iš savo vaikų.
Kristadelfai priešinasi tam tikros rūšies doktrinoms, kurias priima daugelis kitų krikščionių, ir tai būtina suvokti:
- Sielos nemirtingumą.
- Dievo karalystė danguje, nes, anot jų , Žemė pasikeis, kur teisieji gyvena amžinai.
- Ugnies pragaras, bausmė už nuodėmę jiems amžinoje mirtyje, Jėzaus Kristaus buvimas.
- Kūdikių krikštas.
- Šventosios Dvasios asmuo ir Šventosios Dvasios dovanų turėjimas, be kita ko.
Kažkas juos daro išskirtiniais tarp kitų krikščionių grupių, tai, kad jie tiki, jog žodžiai šventas ir velnias yra įprasti žodžiai, vartojami kalbose, kurias jie reiškia; priešininkas ir šmeižikas ir kad jo reikšmė priklauso nuo konteksto; bet kad jie niekada nėra nė vieno puolusio angelo asmeniniai vardai ar vardai, nes danguje niekada nebuvo jokio blogio maišto, kaip mano likusios krikščionių konfesijos. Mat kristalistai angelai pagal savo dvasinę prigimtį yra tobuli ir negali nusidėti. Jie paaiškina, kad Naujajame Testamente šiomis išraiškomis daugumoje tekstų pavaizduotas natūralus polinkis į nuodėmę. Šis terminas (cristadelphians) senajame testamente se utilizaba para hacer referencia a personas, sistemas políticos o individuos específicos en oposición o conflicto.
