Subjektyvus konotacinis apibūdinimas išreiškia emocijas ar asmenines idėjas, o denotacinis objektyvo apibūdinimas, perduoda tikslią ir griežtą informaciją. Tas pats žodis turi vienokią ar kitokią reikšmę, priklausomai nuo emitento ketinimų ir dėl šios priežasties kalbame apie konotacinę kalbą ir denotacinę kalbą.
Dotacine kalba apibūdinantys žodžiai nurodo jų kasdienį vartojimą ir jų reikšmę kalbėtojų bendruomenei. Konotacinėje kalboje žodžių reikšmė priklausys nuo asmens vartojimo konkrečiame kontekste, todėl galima kalbėti apie simbolinę ir subjektyvią reikšmę.
Šios dvi kalbos plotmės reiškia, kad tas pats žodis gali būti vartojamas denotatyviai arba konotantiškai. Taigi, jei aš sakau "koks brangus brangakmenis!" Jis paminėjo, kad ornamentas, naudojamas kaip kūno ornamento elementas, turi labai didelę kainą ir šis apibūdinimas yra denotacinis. Priešingai, jei sakau „mano draugas yra brangakmenis“, žodis brangakmenis nėra naudojamas kaip ornamentas, bet jo konotacine perkeltine prasme ir tai reiškia, kad mano draugas yra kažkas labai vertingas kaip asmuo.
Konotacinė-subjektyvioji kalba ir denotacinė-objektyvioji kalba yra viena kitą papildančios. Be mokslinių tekstų ir kontekstų, kai informacija turi būti griežta, ji yra būtina naudoti Denotative ir objektyvią kalbą. Kita vertus, konotacinė-subjektyvioji kalba vartojama literatūros tekstuose ar reklaminėje kalboje.
Nors tai yra du skirtingi požiūriai, denotacija ir konotacija papildo viena kitą ir neišskiria. Tiesą sakant, literatūriniame tekste gali būti to paties fragmento žodžių, turinčių konotacinį vartojimą, ir žodžių, turinčių tam tikrą atspalvį.
Tiek žodžiu ir raštu bendravimo, mes aprašome realybę Denotative-objektyviai ar subjektyviai ir konotacinė būdu. Šia prasme visi žodžiai turi tikslią ir objektyvią reikšmę, o jei sakome „šuo“, žinome, kad tai žinduolių gyvūnas, o žodžio vartojimas žymi kažką konkretaus. Tačiau tas pats žodis turi tam tikrų atspalvių, tai yra, jis gali pasiūlyti įvairiausių idėjų (ištikimas draugas, vaikystės atmintis ar bet kokia asmeninė emocija).
Apibendrinant galima pasakyti, kad denotacinė termino reikšmė yra ta, kuri atsiranda žodyne, o reikšminga konotacija nėra užregistruota žodyne, bet yra kalbėtojų bendruomenės kalbos ir kultūros konteksto dalis.
