Derealizacija yra pokyčiai individo aplinkoje, kur aplinkinis pasaulis atrodo nerealus ar nežinomas. Depersonalizacijos sutrikimo metu iškreipiamas savo kūno, jausmų ir minčių suvokimas. Žmogus jaučiasi jam svetimas, tarsi nepriklausytų jam. Jie dažnai jaučia savo kūną tarsi iš automato ar roboto, tarsi matytų jį iš šalies, tarsi sapne ar filme.
Derealizacija parodyta keista sensacija, kurią subjektas patiria stebėdamas tikrovę per tam tikrą pilką šydą, kuris apsunkina išvaizdą ir pavagia ryškumą net ir dienos šviesoje. Tarsi žmogus būtų pastatytas už to stiklo ir negali turėti tiesioginio kontakto, artimos pačios tikrovės patirties.
Derealizacijos simptomai yra jausmas, kad esate atjungtas nuo aplinkos (žmonių, daiktų ar baldų), o tai atrodo nerealu. Asmuo gali pasijusti tarsi sapne ar paniręs į miglą, arba tarsi stiklo siena ar uždanga atskiria juos nuo aplinkos. Pasaulis atrodo negyvas, bespalvis ar dirbtinis. Pasaulis gali atrodyti iškreiptas. Pvz., Objektai gali atrodyti neryškūs, neįprastai skaidrūs, plokšti, didesni ar mažesni, nei yra iš tikrųjų. Garsai gali pasirodyti garsesni ar minkštesni nei yra. Laikas gali atrodyti pernelyg lėtai arba per greitai.
Šie simptomai beveik visada sukelia didelį diskomfortą. Kai kuriems žmonėms jie yra nepakeliami. Nerimas ir depresija yra dažni. Daugelis baiminasi, kad simptomai yra negrįžtamo smegenų pažeidimo pasekmė. Daugelis yra susirūpinę dėl savo tikrojo egzistavimo arba pakartotinai tikrina, ar jų suvokimas yra tikras.
Stresas, blogėjanti depresijos ar nerimo būsena, nauja aplinka ar per didelis stimuliavimas ir miego trūkumas gali pabloginti simptomus.
Simptomai dažnai būna nuolatiniai. Gali būti, kad:
- Pakartokite epizodais (maždaug trečdaliui žmonių).
- Tai vyksta nuolat (maždaug trečdaliui žmonių).
- Tapk nuolatinis (maždaug trečdaliui žmonių).
Žmonės dažnai sunkiai apibūdina simptomus ir tiki ar bijo išprotėti. Tačiau jie visada žino, kad jų atjungimo patirtis nėra tikra, o tik atspindi jų jausmus. Šis supratimas apie ligą išskiria depersonalizacijos sutrikimą nuo psichozės. Žmonėms, turintiems psichozės sutrikimų, trūksta žinių apie šią ligą.
Derealizacijos sutrikimo gydymas: psichoterapija, kartais anksiolitikai ir antidepresantai. Derealizacijos sutrikimas gali išspręsti be gydymo. Gydymas skiriamas tik tuo atveju, jei liga yra nuolatinė, pasikartojanti arba sukelia didelį diskomfortą.