Stratifikacija yra visuomenės skirstymas į socialinius ir ekonominius sluoksnius, atsižvelgiant į jų užsiėmimą ir pajamas, turtus ir socialinę padėtį arba išvestinę galią (socialinę ir politinę). Kaip stratifikacija yra santykinė žmonių socialinė padėtis socialinėje grupėje, kategorijoje, geografiniame regione ar socialiniame vienete. Šiuolaikinėse Vakarų visuomenėse socialinis sluoksniavimas paprastai skiriamas kaip trys socialinės klasės: aukštesnioji, vidurinioji ir žemesnioji. Savo ruožtu kiekvieną klasę galima suskirstyti į sluoksnius, pvz. Viršutinis sluoksnis, vidurinis sluoksnis ir apatinis sluoksnis. Be to, socialinis sluoksnis gali būti formuojamas giminystės, kastos ar abiejų pagrindu.
Žmonių skirstymas pagal socialinį sluoksnį vyksta visose visuomenėse, pradedant kompleksinėmis, valstybinėmis ar policentrinėmis visuomenėmis, baigiant genčių ir feodalų visuomenėmis, kurios grindžiamos bajorų ir valstiečių klasių socialiniais ir ekonominiais santykiais. Istoriškai medžiotojų ir rinkėjų draugijos gali būti apibrėžiamos kaip socialiai stratifikuotos, arba jei socialinė stratifikacija prasidėjo nuo žemės ūkio ir bendrų socialinių mainų veiksmų, tai išlieka socialinių mokslų klausimas. Nustatyti socialinės stratifikacijos struktūras kyla iš statusą tarp žmonių nelygybės, todėl socialinės nelygybės laipsnį lemia socialinio sluoksnio iš asmens. Apskritai, kuo didesnis visuomenės socialinis sudėtingumas, tuo daugiau socialinių sluoksnių yra per socialinę diferenciaciją.
Pasaulis ir tempas ir socialinės kaitos šiandien labai skiriasi nuo tų, Karl Marx, Max Weber, ar net C. Wright Mills. Globalizuojančios jėgos lemia greitą tarptautinę integraciją, atsirandančią keičiantis nuomonėmis, produktais, idėjomis ir kitais kultūros pasaulio aspektais. Transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros pažanga, įskaitant telegrafo ir jo palikuonių internete augimą, yra svarbūs globalizacijos veiksniai, skatinantys didesnę ekonominės ir kultūrinės veiklos tarpusavio priklausomybę.
Kaip ir tautos sluoksniuota klasių sistema, žvelgiant į pasaulio ekonomiką, galima pamatyti klasių pozicijas dėl nevienodo kapitalo ir kitų išteklių pasiskirstymo tarp tautų. Užuot turėjusios atskirą nacionalinę ekonomiką, laikoma, kad tautos dalyvauja šioje pasaulinėje ekonomikoje.