Eufemizmas yra žodis ar posakis, vartojamas pakeisti kitą, kuris gali būti vulgarus arba netinkamas tam tikriems žmonėms ar įvykiams. Šio termino etimologija yra graikų, kilusi iš derinio: „Eu“, kuris reiškia „Geras“, ir „Phema“, kuris yra „Kalbėk“. Senovėje „Eufema“ buvo posakiai, kurie esą nepažeidė kai kurių žmonių religinių įsitikinimų. Būdami tada mintimi pakeisti nesveiką žodį kitu, turime pasakyti, kad eufemizmas yra kalbinė priemonė siekiant išvengti šventvagystės.
Eufemizmų yra daug, vien tuo galima laikyti vien tik vieno objekto palyginimo su kitu faktą, kad būtų išvengta vulgarumo. Į eufemizmus naudojamos socialinių erdvių, kur yra taisyklės civilinės elgesio, kad uždrausti visi, kad blogai žodyną arba išraiška, kuri gali būti laikoma nemandagu.
Eufemizmai turi vengti vulgarumo ir būti politiniai bei neutralūs tam tikroje situacijoje. Išraiška, galinti įžeisti ką nors rasizmu, gali būti eufemizmas, pavyzdžiui: užuot pavadinę ką nors „juodu“ dėl savo odos atspalvio ar kilmės, jie gali būti pažymėti kaip „Spalvotas vyras ar Afrikos amerikietis“. Pavyzdžiui, kalbant apie šiuos įvykius, reikia būti subtiliems kai kuriuose dalykuose, kurie nusipelno tam tikrų priemonių: geriau sakyti, kad „nėštumas buvo nutrauktas“, o ne „abortas“.
Eufemizmai taip pat gali būti naudojami padengti realijas iš konteksto, tai yra, žmonės, užuot sakę tai, ką nori pasakyti, paslėpti tikrovę pasitelkdami retoriką ir panašius žodžius. Be politikos, kai valdovas nori įrodyti priešingą poziciją prie kolega, jis nuolat atlieka eufemizmus, todėl palyginti veiksmų jis imasi su tiesomis, kad jis tikrai nori pažymėti. Apskritai rašytinė spauda yra atsakinga už tai, kad kalboms būtų pateikiama teisinga tema, kuri, kad ir kokia komunikabilia ji apsimeta, turi būti politinė, kuriai reikia dialogo ir intervencijos linijos.
Eufemizmų labiausiai kasdieniame gyvenime matome naujienų ir televizijos programose, kuriose pranešama apie įvykius, kurie gali būti kruvini ar niokojantys, ir
