Stresas yra žinomas kaip emocinis atsakas, atsirandantis žmogui nemalonioje ir nemalonioje situacijoje. Laikui bėgant stresas buvo laikomas vidiniu disbalansu, kurį sukelia tam tikros subjekto priežastys, pavyzdžiui, darbo nestabilumas, per didelis darbo kiekis ar kitos aplinkybės, galinčios sukelti įtampą.
Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, stresas ne visada yra neigiamas, nes yra teigiamas stresas, kuris yra žinomas kaip eustress, terminas, kilęs iš graikiško priešdėlio, kuriame nurodoma, kad kažkas yra gerai, pvz. euforija ar eutanazija. Šis stresas yra geras stresas, nes manoma, kad tai padeda asmeniui suvokti save, padeda jam išeiti iš komforto zonos ir prisiimti tam tikrą riziką, kuri nėra laikoma pavojinga, tačiau kuri leidžia pagerinti asmeninį tobulėjimą ir augti kaip žmonės.
Apskritai tie pernelyg dideli atsakai, kuriuos galima pastebėti žmonėms, kuriuos keičia stresas, yra labai įvairūs. Gana sudėtinga, nors ir neįmanoma, kad vienas stresorius gali sukelti nenormalų atsaką į stresą, tačiau įprasta, kad sukaupus stresorių susidaro situacija, kai kitas dirgiklis perpildys indą.
Per dieną organizmui kaupiasi įtampa, būdami raumenų struktūros tampa kietos diskai streso, ten yra iškrovos pastovus galinę plokštelę ir nereikalingas, bet be sąmonės sumaištį kelia į valstybės ir budrumo, nes išsekimas, sukeliantis energijos, reikalingos tokiems dalykams, kaip dėmesingumas ar savanoriškos ir nuolatinės pastangos, sunykimą, raumenų problema galiausiai paveiks kraujotakos sistemą, nes širdis turi per daug apkrauti, kad įveiktų pasipriešinimą. kad primeta raumenis arterijoms.
Į tikslai, kad asmuo nustato sau ar tiems situacijų kaita, pateikiamos kaip netikrumo, tačiau jie nebūtinai atspindi kažką neužgožia arba kankinantis, bet yra tikimybė, kad jie sukelia gyvybiškai reakcija, iš Džiugu emocijas natūra, nes individas jaučia, kad sunkumus įveikti galime tik mes, nepaisant to, kad jie kelia tam tikrą įtampą.
