Etimologiškai žodis fantazija kilęs iš lotynų kalbos „Phantasia“, kuris savo ruožtu yra kilęs iš graikų kalbos. Jo etimologija kilusi iš Phantasos, kuris buvo sapno sūnus ar tarnas. Fantazija yra psichologijoje vartojamas terminas, reiškiantis įsivaizduojamą įvykį, sukurtą žmogaus galvoje ir kuris padeda atsverti priešingą tikrovę.
Fantazija yra būdas, kuriuo žmogus gali išreikšti savo norus, baimes, tikslus, net savo amoralumą. Ši iliuzija leidžia susikurti aplinkybes psichiniame lygmenyje, kurios gali atsirasti realiame gyvenime, bet gali ir nebūti. Pavyzdžiui, tiriamasis gali įsivaizduoti kelionę į lauką, ir tai yra kažkas, ką galima padaryti, bet jei priešingai, jis įsivaizduoja, kad jo šuo gali su juo kalbėtis, šiuo atveju to padaryti būtų neįmanoma. Kita vertus, žmogus dažnai jaučiasi sąmoningas, kai daro tam tikrus dalykus, motyvuojamas visuomenės moralės standartų, todėl jis griebiasi fantazijos kaip pabėgimo kelio.
Yra asmenų, kurie produktyviai naudojasi savo fantazavimo galimybėmis. Tai gali būti išplėtota mene, be kita ko, tapant, skulptūrizuojant, arba per literatūrą, rašant įvairias istorijas, kuriant savitų charakterių personažus, viską, ką gali duoti vaizduotė. Kadangi vaizduotė ir fantazija yra du terminai, kurie yra glaudžiai susiję, nes jie atspindi žmogaus pažinimo gebėjimą, kuris leidžia jam mintyse atkurti praeities įvykių ir išgyventų išgyvenimų vaizdus.
Kasdieniniame gyvenime kai kurie žmonės linkę susieti fantaziją su seksu ir erotika kaip su žmogaus nepatenkintomis idėjomis. Tačiau fantazija gali pasireikšti įvairiomis realybėmis, pavyzdžiui, fantazija turėti puikų darbą, turėti didžiulį namą su visa prabanga, be kita ko.
Visi žmonės turi galimybę fantazuoti (suaugusieji, vaikai, pagyvenę žmonės), tačiau, be abejo, labiausiai tai daro vaikai, jie turi didžiulį sugebėjimą kurti fantastiškas istorijas ir net įsivaizduoti turintys draugų, kuriuos mato tik jie Be jokios abejonės, vaikai yra fantazijos karaliai, visada pasakojantys istorijas, istorijas, jos personažus ir kt.
