Fitoplanktonas yra augalinės kilmės vandens organizmai, gyvenantys jūrose, ežeruose ir upėse. Jie yra autotrofinės rūšys (jie patys gamina maistą). Fitoplanktonas pasižymi ypatingai mažu organizmu ir, nors yra įvairių veislių, anatomiškai jie yra labai paprasti: diržas, leidžiantis judėti, nelygūs vienetai ir dujų vakuolės.
Dėl savo paprastumo fitoplanktonas gali daugintis labai lengvai, todėl jų grupė tampa nesuskaičiuojama. Kai kurios rūšys, kurias galima rasti, yra: cianofitai arba mėlynai žalieji dumbliai, rudieji dumbliai, diatomos, dinoflagelatai, kokolitoforai.
Fitoplanktonas yra paviršutiniškiausioje jūrų dalyje, nes fotosintezės procesui atlikti reikia šviesos. Jis pasiskirstęs visose planetos jūrose ir yra labai svarbus deguonies kaupimuisi jūrose ir atmosferoje.
Fitoplanktonas yra maistas visoms jūrų rūšims, pradedant mažomis žuvimis, baigiant stambiais vandens gyvūnais, tokiais kaip banginiai. Jie minta fitoplanktonu, kad išgyventų.
Fitoplanktono svarba yra ta, kad jis yra vienas iš pagrindinių jūrų pasaulio gamintojų. Kaip žolė ir daržovės yra pagrindinis sausumos aplinkos maistas, fitoplanktonas atlieka tą pačią funkciją. Jis yra atsakingas už nustatantis anglies dioksidą, taip, kad ji tampa viena iš maisto grandinės, vaizduojantis šaltinį iš energijos.
Vienas iš sunkumų, kuris gali kilti ir kurį biologai tyrinėjo, yra toksinų atsiradimas juose, kurie pakenktų vandens kokybei, o tai savo ruožtu atsilieptų žmonių vartojimui ar pasėlių drėkinimui..
Kita vertus, jūrų biologijos specialistai yra susirūpinę dėl mažos fitoplanktono įvairovės, nes tai neigiamai paveiktų vandenynų atšilimą. Jei fitoplanktonas negali prisitaikyti prie temperatūros pokyčių, jų populiacija smarkiai sumažės, o tai pakenktų rūšims
Šios klasės mikroskopiniai augalai neturi galimybės absorbuoti žmogaus išskiriamo anglies dioksido (CO2) pertekliaus, o tai kištųsi į fotosintezės efektyvumą, taigi ir į aplinkos aplinkos harmoniją.
