Tai išnykęs laukas studijų, kai laikoma mokslu, kurioje asmuo asmenybės bruožai lėmė "svarstymą" ausele ir plyšių dėl kaukolės. Apie 1800 m. Vokiečių gydytojo Franzo Josepho Gallo sukurta disciplina buvo labai populiari XIX a. Iš pradžių ji buvo sukurta 1796 m. 1843 m. François Magendie vadino frenologiją „šiuolaikiniu pseudomokslu“. Tačiau frenologinis mąstymas turėjo įtakos XIX amžiaus psichiatrijai ir šiuolaikiniam neuromokslui.
Frenologija remiasi koncepcija, kad smegenys yra proto organas ir kad tam tikros smegenų sritys turi specifines funkcijas arba lokalizuotus modulius. Frenologai manė, kad protas turi įvairių protinių sugebėjimų rinkinį, o kiekvienas konkretus sugebėjimas yra atstovaujamas skirtingoje smegenų srityje. Teigiama, kad šios sritys yra proporcingos asmens polinkiams ir duoto protinio sugebėjimo svarbai. Buvo manoma, kad kaukolės kaulas buvo suformuotas taip, kad pritaikytų skirtingus šių konkrečių smegenų sričių dydžius skirtingiems asmenims, todėl žmogaus gebėjimą duoti tam tikrą asmenybės bruožą galima nustatyti paprasčiausiai matuojant kaukolės plotą, kuris viršijo atitinkamą smegenų.
Asmenybės teorijos istorijoje frenologija laikoma pažanga senosios keturių humoro medicinos teorijos atžvilgiu. Tačiau jis neturi nuspėjamos galios, todėl šiuolaikinis mokslo diskursas jį atmeta kaip šarlatanizmą. Frenologija, orientuota į asmenybę ir charakterį, turi būti atskirta nuo kraniometrijos - kaukolės dydžio, svorio ir formos, fizionomijos - veido bruožų. Tačiau šios disciplinos teigė gebančios numatyti asmenybės bruožus ar intelektą (tokiose srityse kaip antropologija / etnologija).
Fonologizuojant daugiausia reikėjo skaityti galvą ir analizuoti veikėjus, taip pat spėlioti apie sąveiką tarp fakultetų (apie kuriuos kalbėta taip, lyg kiekvienas būtų savanaudis homunculas, ieškantis savo pasitenkinimo). Dauguma frenologų nešiojo plikų pirštų galiukus (Gallas rekomendavo naudoti delnus) ant vienos galvos, kad būtų galima atskirti bet kokį pakilimą ar indotacijas. Kartais slankmačiai, „Combe“ frenologijos apkabos, frenologijos elementai. Jie buvo naudojami matavimo juostoms ir kitiems instrumentams. Frenologas ekspertas žinojo ne tik galvos kartografinį išdėstymą pagal paskutinę frenologinę diagramąbet ir kiekvieno iš 35 keistų organų asmenybės bei privalumai ir trūkumai (laikui bėgant organų skaičius palaipsniui didėjo). Frenologai taip pat diagnozavo temperamentą ar nuolankumą, užmirštą komponentą.
