Meninė gimnastika yra bendrosios gimnastikos šaka, kuriai būdinga tai, kad ją tiek vyrai, tiek moterys praktikuoja įvairiais prietaisais arba, jei to nėra, ant paviršiaus, turinčio specialų dizainą minėtos disciplinos praktikai, tai yra viena iš svarbiausia olimpinė sporto šaka ir kaip tokia buvo įtraukta 1896 m., nors tada tuo užsiėmė tik vyrai.
Sportininkai, tiek vyrai, tiek moterys, pasižymi puikiu lankstumu, judrumu, jėga ir raumenų koordinacija, kuri, nepaisant treniruočių, yra ypač svarbi gimnastų priemonė, nes nuo to priklauso jų sėkmė. Treniruotės ir pasirengimas, kurį gimnastai turi atlikti savo gyvenime, kad varžybose būtų optimalus lygis, yra padalintas į etapus.
Pirmojo etapo, apimančio pirmuosius 10 sportininko gyvenimo metų, metu yra žinomi sportininko fiziniai pajėgumai, per šį laikotarpį mokomi techniniai meninės gimnastikos pagrindai. Antrajame etape nustatomas laikotarpis, kai gimnastams atliekamas specialus pradinis pasirengimas, po kurio treniruojami sudėtingesni judesiai ir deriniai, visas šis etapas gali svyruoti nuo 10 iki 15 gimnastės metų. Galiausiai yra etapas, kuris eina nuo 16 iki 19 metų ir kuriame tobulinamos visos iki šiol įgytos žinios ir fizinis pasirengimas, be to, tęsiami labai sudėtingi judesių mokymai.
Aparatas gali skirtis priklausomai nuo gimnastės kategorijos (vyrų ir moterų). Vyrų kategorijoje yra šie aparatai:
- Koltų šuolis: tai trumpiausias bandymas, kurį sudaro šokinėjimas ant platformos, išdėstytos 25 metrų ilgio trasos gale, tai atliekama prieš pat koltą esančiu batutu. Sportininkas, būdamas ore, privalo atlikti šuolius ir piruetes.
- Grindys: sportininkas turi atlikti įprastą tvarką, kurioje yra posūkių, šuolių ir labai sunkių piruetų, visa tai trasoje, kurios ilgis yra 12 x 12 metrų.
- Žiedai: tai du žiedai, išsidėstę ant paviršiaus, tai yra 2,75 metro atstumu nuo žemės, sportininkas turi laikyti žiedus ir atlikti jėgos bei valdymo judėjimą.
- Fiksuota juosta: sportininkas turi atlikti pusiausvyros ir jėgos judesį, rankomis suimdamas už 2,8 metro virš žemės esančią juostą, atlikdamas posūkius ir akrobatiką.
- Arkinis arklys: tai gyvūno formos statinys, kuriame yra dvi surinktos arkos. Ši konstrukcija yra išdėstyta 1,6 metro aukštyje, gimnastas turi atlikti kojų žiedinį judesį, rankomis turi paimti žiedus.
- Lygiagretūs strypai: gimnastas privalo atlikti akrobatiką ant dviejų strypų, kurių aukštis yra 1,75 metro, abu strypus turi naudoti sportininkas.
Savo ruožtu moteriškoje šakoje yra šie įrenginiai:
- Balanso spindulys: sportininkai privalo atlikti akrobatikos ir šokio judesius, apimančius bent dvi skrydžio piruetes, visa tai ant 1 dm pločio ir 5 metrų ilgio platformos.
- Asimetriniai strypai: jie yra du strypai, iš kurių mažiausias yra išdėstytas ant žemės 1,4–1,6 metro aukštyje, o didžiausią - 2,4 metro aukščio, atstumas tarp jų yra 1 metras, įprasta tvarka. Gimnastės turi būti nepertraukiamos ir pakaitomis tarp vienos juostos ir kitos atlikti jėgos ir pusiausvyros judesius.
- Koltos grindys ir šokinėjimas yra kitos dvi disciplinos, kurias praktikuoja moteriškos lyties atstovai, ir pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, kaip ir vyro šakoje.
