Hematologija yra medicinos šaka, tirianti kraujo ir jį gaminančių audinių morfologiją. Tai leidžia nustatyti diagnozes ir gydyti kraujo bei jo ląstelių komponentų ligas. Tai apima kraujo ląstelių ir serumo sudėtį, krešėjimo procesą, kraujo ląstelių susidarymą, hemoglobino sintezę ir visus susijusius sutrikimus.
Hematologija tiria raudonuosius kraujo kūnelius, leukocitus ir trombocitus, analizuoja jų santykinę proporciją, bendrą ląstelių būklę ir ligas, kurias sukelia disbalansas tarp jų. Raudonieji kraujo kūneliai atlieka keletą svarbių funkcijų, tačiau svarbiausia yra deguonies ir CO2 transportavimas. Baltieji kraujo kūneliai yra būtinas organizmo imuninės sistemos elementas, o trombocitai vaidina esminį vaidmenį kraujo krešėjime. Visos ląstelės yra būtinos, tačiau jos turi būti teisingos proporcijos, kitaip skirtingos sistemos bus išsibalansavusios.
Hematologija nustato šiuos disbalansus. Vienas iš svarbiausių laboratorinių tyrimų yra bendras kraujo tyrimas, kraujo tyrimas su skaičiumi ir skirtingų kraujo ląstelių rūšių analizė. Bendras kraujo tyrimas gali padėti diagnozuoti šiuos sutrikimus, kad būtų lengviau paskirti tinkamą gydymą.
Vienas iš svarbiausių laboratorinių tyrimų yra bendras kraujo tyrimas, kraujo tyrimas su skaičiumi ir skirtingų kraujo ląstelių rūšių analizė. Bendras kraujo tyrimas gali padėti diagnozuoti šiuos sutrikimus, kad būtų lengviau paskirti tinkamą gydymą.
Tarp hematologinių ligų randame leukemiją, limfomas ar kraujavimo sutrikimus. Hematologija taip pat pergrupuoja laboratorijoje atliktas kraujo mėginių, tiriančių skirtingas jų kraujo ląsteles ir krešėjimo faktorius, analizę.
Hematologija taip pat riboja kraujo ir sisteminių ligų, turinčių ekspresiją, laboratorinę analizę. Šios medicinos šakos svarba yra būtina diagnozuojant ligas, kurios gali sukelti mirtį. Žmonėms rekomenduojama nuolat peržiūrėti įprastus, tai yra kraujo tyrimus, kad pasirūpintų savo sveikata.
