„Internalizuoti“ yra veiksmas, per kurį asmuo įsisavina tam tikrą faktą ar informaciją. Trumpai tariant, sąmoningai gyvenantis ir savo patirtyje atsispindintis žmogus taip pat internalizuoja savo gyvenimą, įsisavindamas teorinę ir praktinę informaciją apie gyvenimą. Intymumas formuojamas įpročiu internalizuoti patirtį, mintis, įsitikinimus ir vertybes.
Internalizavimas reiškia daryti kažką išorinio. Reikėtų pažymėti, kad žmonės gali ne tik įtvirtinti teigiamas mintis ir apmąstymus, bet ir tai, kad žmonės turi išmokti priimti kliūtis, kurios kelia iššūkį mokantis visą gyvenimą. Pavyzdžiui, atsiskyręs nuo partnerio žmogus turi įsilaužti į tą lūžį į savo meilės gyvenimo realybę, kad galėtų judėti į priekį.
Nurodytos informacijos internalizavimo procesas nėra automatinis, nes priežastis ir pasekmė. Kiekvienam žmogui reikia savo laiko ir jis turi savo procesą, kad priimtų faktą tokį, koks jis yra. Tačiau gyvenimo kelyje žmogus žengia į priekį tik internalizuodamas faktus tokius, kokie jie yra, nepatekdamas į saviapgaulę. Nė vienas žmogus negali patekti į giliausią kito žmogaus širdį.
Skirtingai nuo materialaus pasaulio, žmogaus vidinis pasaulis yra nematerialus. Būdamas nematerialus, žmogus gali įterpti neribotą kiekį patirčių, vidinių išgyvenimų, pojūčių, emocijų ir apmąstymų, kurie praturtina protą ir širdies vertę.
Kai žmogus internalizuoja tam tikrą tikrovę, ta tikrovė yra didesnė ar mažesnė jo būties dalis. Pavyzdžiui, kai žmogus myli kitą, jis įsisavina tą meilę, kuri yra jo asmeninės šerdies dalis, ir suteikia konkrečią jo gyvenimo prasmę.
