„Ipso Facto“, pagal Ispanijos karališkosios akademijos žodyną, yra terminas, kilęs iš lotynų kalbos, apibūdinančio neatidėliotiną judėjimą: Pats faktas, iškart, vietoje. Paprastai jį naudoja aplinkybės, kurioms esant skubu ir būtinas imtis veiksmų. Aiškus šio žodžio taikymo pavyzdys bendrame gyvenime yra „ Aš noriu savo pinigų IPSO FACTO “, t. Y. „Aš noriu savo pinigų būtent šią akimirką“, pati frazė turi etimologinę jėgą, apibūdinančią betarpiškumą, nors netikslu tvirtinti, kad taip yra, nes nedaug nuorodų į jo kilmę veda mus vienu keliu.
Nors tiesa, kad kai žodis turi bendrą reikšmę, žmonės yra linkę perduoti informaciją ištisoms kartoms, o tai lemia tikrosios prasmės degradavimą. Toks yra „ Ipso Facto “, kuris buvo sukurtas grynai teisiniu tikslu, atvejis. Tiesą sakant, tai reiškia „ Dėl šio fakto “ ir tai reiškia įvykį, kuriame veiksmas, dėl kurio buvo imtasi, sukėlė atgarsį nagrinėjamoje byloje. Kai pateikiamas pagrindinis liudytojas ar įrodymai, kurie gali išsamiai apibūdinti ir paaiškinti, kodėl įvykis įvyko, mes kalbame apie „Ipso Facto“
Šis terminas, kurį bendrinė kalba jau įtvirtino kaip „ nedelsiant “, o teisinėje srityje - „pagal įstatymą“, turi neigiamą variantą, vadinamą „ Ipso Iure“ arba „Ipso Jure “, kuris paaiškina, kaip galima įsikišti į situaciją, pranešant apie tai pasekmės, neįvykus aprašytiems veiksmams. Jo vertimas yra „ Tuo metu “ ir įtvirtintas tokiais sakiniais kaip „Tuo metu galėjo atsitikti, kad sandoris buvo veiksmingas, bet ne“.
Las disposiciones de estas frases marcan importancia en el ámbito jurídico, son propias de la conexión habitual en casos que requieren un paso a paso de los hechos, sin embargo, no deja de ser trascendental el uso que se le ha dado en la vida cotidiana y la representación obtenida gracias a la forma en la que se expresa con gran facilidad.
