Lipidai yra biologinių junginių grupė, kuri klasifikuojama kartu pagal jų struktūrą, paprastai apolinė (anglies, vandenilio ir deguonies), todėl jie blogai tirpsta vandenyje. Juos daugiausia sudaro riebalų rūgštys ir glicerinas ar kiti alkoholiai. Paprastai jie skirstomi į gliceridus (aliejus ir riebalus), fosfolipidus, sfingolipidus, glikolipidus, ceridus (vaškus), steroidus ir terpenus. Riebalai ir aliejai yra gausiausi, tai yra pagrindinės ląstelių sudedamosios dalys, kurios juos saugo gyvūnuose ir augaluose ir sudaro vieną iš svarbiausių organizmo maisto atsargų. Riebalų ir aliejų skirtumas yra labai aiškus;aliejus yra skystis kambario temperatūroje, o riebalai yra kieti. Juos galima išgauti iš gyvūnų ir daržovių, tokiu būdu iš lašinių ir sviesto gaunant tokias medžiagas kaip kukurūzai, kokosai, palmių aliejus, taukai, riebalai.
Cheminiu požiūriu tai riebalų rūgščių esteriai, susidarantys esterinimo reakcijose tarp jų ir alkoholio (glicerolio). Prie kiekvienos glicerolio molekulės yra prijungtos trys riebalų rūgštys, iš kurių gaunamas žodis trigliceridai. Riebalų rūgštys susideda iš ilgų angliavandenilių grandinių, prisotintų (su viengubomis jungtimis) arba nesočiųjų (su dvigubomis jungtimis). Gyvūniniai riebalai paprastai būna sotūs, tuo tarpu dauguma aliejų yra nesotieji (išskyrus palmių aliejų, kokosų aliejų ir kakavos sviestą).
Riebalai yra labiau sutelkti į maistinę energiją (kalorijas) nei į angliavandenius ir baltymus. Dėl šios priežasties, kai į maistą dedama nedidelis riebalų ar aliejaus kiekis, jo kalorinė vertė žymiai padidėja. Riebalai, be energijos kaupimo būtiniausiems atvejams, apsaugo kūno organus (inkstus, antinksčius) nuo pažeidimų, izoliuoja kūną nuo šalčio ir padeda formuoti bei vystyti kūną, suteikiant jam formą ir grožį. Deja, persivalgymo metu gaunamos kalorijos ar energija, gaunama net iš neriebaus maisto, taip pat kaupiama kaip riebalai ir sukelia nutukimą.
Kiti lipidai taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį kaip membranos struktūros komponentai (fosfolipidai); vaškai suformuoja apsauginius paviršius ant aukštesnių augalų lapų ir vaisių, ant vabzdžių odelės, ant paukščių ir žinduolių epidermio darinių. Steroidai sukelia daugybę aktyvių biomolekulių, tokių kaip hormonai (testosteronas, estrogenai), steroliai, toksinai ir nuodai, jie taip pat apima vitaminą D; ir galiausiai terpenai, eteriniai aliejai, kurie suteikia daugeliui vaisių, gumos ir kai kuriems vitaminams būdingą spalvą.
