Terminas „Legenda“ kilęs iš lotynų kalbos legenda (ką reikia perskaityti), tai pasakojimas, parašytas raštu, skaitomas ar sakomas balsu, valgio metu ar viešuose susirinkimuose. Legenda yra apysaka, kuri gali būti paremta istoriniais įvykiais ar realiomis situacijomis, sumaišyta su anoniminio jos kūrėjo fantazija.
Legenda gimė iš žmogaus dvasios polinkio paaiškinti tai, kas nuostabu, ko nesupranta, iki nuostabos natūraliais faktais, kurių ji nežino. Štai kodėl iš pradžių legenda yra ne kas kita, kaip pasakojimas apie pirmąsias žmogaus kovas, jo nežinojimą ir norą atskleisti tą paslaptį, kuri jį supa ir yra aistringa dėl jo.
Realybė, patirtis, žinios, kova, norint apsiginti, vienų vyrų patarimai kitiems žinoti, kaip susidurti su gyvenimu, visa tai yra legenda. Paprastai jis perduodamas iš kartos į kartą, beveik visada žodžiu, ir dažnai apima papildymus ar modifikacijas.
Legendų veikėjai yra ar buvo tikri, o jų veiksmai ar elgesys yra įmanomi. Dauguma jų yra drąsūs, stiprūs ir kvalifikuoti herojai, kurių gyvenimas pasakojamas padidinant jų išnaudojimus. Paprastai jie kilę iš istorinių asmenybių, tokių kaip karalius Arthuras, Williamas Tellas ar Robinas Hoodas, tačiau jie taip pat gali būti įsivaizduojamos būtybės (drakonai, vienaragiai, goblinai, undinės ir kt.).
Apibendrindami galėtume pasakyti, kad legenda susijusi su įvykiais, kurie būtų įvykę senovėje ir kad populiari fantazija pasikeitė įgydama antgamtinį personažą. Jo temos daugiausia yra istorinės ir religinės.
Per daugelį amžių legendos buvo įkvėpimas rašytojams, ypač XIX a., Kurie sudarė beveik visus šiandien žinomus tradicinius tokio tipo pasakojimus. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Gustavo Adolfo Bécqueras, juos paruošė asmeniškai, su kuriuo kilo vadinamosios autorių legendos.
Kartografijoje legenda yra žemėlapyje naudojamų simbolių, šešėlių ir spalvų paaiškinimas, kuris paprastai yra žemėlapio paraštėje, įterptose dėžėse ar jo gale, ir leidžia lengviau interpretuoti ir skaityti žemėlapį.
