Tai vaistas, priklausantis angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (AKFI) grupei, kuris yra geriamas per burną ir kurį galima įvairiai naudoti, daugiausia hipertenzijos kontrolė, kuri svyruoja nuo vidutinės iki sunkios. Jis gali būti vartojamas atskirai arba kartu su kitais hipertenziniais vaistais.
Be to, vykdant blokavimas arba užkirsti kelią angiotenzino I Angiotenzinas II konvertavimo funkcija, lizinoprilio padeda išsiplečia kraujagyslės, todėl sumažėja kraujo spaudimas, ir skatinti pagrindinę funkciją širdies, kuri yra gauti kraujo į poilsį kūno.
Kartu su kitais vaistais lisinoprilis gali prailginti širdies priepuolio ištikto asmens išgyvenamumą.
Šia prasme lisinoprilis gali ne tik gydyti hipertenziją ir širdies nepakankamumą, bet ir gydyti miokardo infarktą bei užkirsti kelią tinklainės ir inkstų komplikacijoms, kurios dažniausiai pasireiškia diabetu sergantiems pacientams.
Šio vaisto farmakodinaminės savybės yra labai panašios į kitų AKF inhibitorių. Tačiau jis skiriasi nuo jų, nes neatitinka provaistų, veikiau yra veiklioji medžiaga ir, priešingai nei enalaprilis ir kaptoprilis, antihipertenzinis poveikis pasireiškia lėčiau ir ilgiau, pvz., ką reikėtų vartoti su viena doze per dieną.
Lisinoprilis, kaip ir dauguma vaistų, turi kontraindikacijų. Tiems, kurie yra alergiški ar yra jautrūs jo veikliajai medžiagai ar bet kuriai kitai AKF, tai gali sukelti lūpų, veido, liežuvio ar kitų kūno dalių patinimą ir būti rimta, kai šis simptomas užpuola balso stygas. Tai taip pat gali sukelti astmos priepuolį, greitą kvėpavimą, dusulį ar švokštimą, niežėjimą, dilgėlinę, bėrimą ir net anafilaksinį šoką, dėl kurio gali prarasti sąmonę.
Taip pat nerekomenduojama lisinoprilio vartoti asmeniui, turinčiam šeimos narį, kuris yra alergiškas AKF inhibitoriams, kenčiantis nuo paveldėtos angioneurozinės edemos, kuris be jokios priežasties patyrė alerginę reakciją į bet kurį vaistą, yra nėščia ar maitina krūtimi.
