Makakos terminas vartojamas apibrėžti katarino beždžionių rūšį, priklausančią cercopithecidae (senojo pasaulio beždžionių) šeimai. Šie primatai buvo vieninteliai (išskyrus žmones), kurie gerokai peržengė tropikų ribas ir sugebėjo būti Šiaurės Afrikoje, Gibraltare, Kinijoje ir Japonijoje. Ši primatų gentis klasifikuojama į 22 rūšis, geriausiai žinoma - rezus makaka ir Gibraltaro beždžionė. Pastarajam būdingas uodegos trūkumas. Šios rūšys naudojamos eksperimentuose, nes iki 90-ųjų buvo nustatyta, kad keletas jų yra herpeso B viruso nešiotojai, nors jie yra imunitetai nuo šios ligos, net ir tokiu atveju sugeba užkrėsti kitas beždžiones ir net žmones.
Rezus makaka gyvena nuo Afganistano iki Indijos šiaurės ir Kinijos pietų. Patinai paprastai būna iki 60 cm ūgio, uodega apie 30 cm ilgio. Ši rūšis turi lytinį dimorfizmą, tai yra, jos išorinė išvaizda gali skirtis (forma, spalva, dydis) tarp vyrų ir moterų. Paprastai patinai sveria daugiau nei moterys, jų spalva yra įvairi, nuo rudos iki pilkos, veidas yra rausvas, jie gali gyventi iki 25 metų.
Makakos yra susijusios su mokslu, nes per jas buvo atlikta begalė tyrimų ir eksperimentų. Svarbu paminėti, kad kraujo grupės Rh faktorius šį pavadinimą prisiima dėka „Rhesus macaque“, nes šis faktorius yra šioje primatų klasėje. Net NASA šią makaką netgi išsiuntė į kosmosą nuo 1950-ųjų iki 1960-ųjų. Makakos taip pat buvo naudojamos atliekant klonavimo eksperimentus, 2000-ųjų sausį ji buvo pirmą kartą klonuota.
Gibraltaro mona arba makaka yra dar viena primatų rūšis, gyvenanti Atlaso kalnuose Šiaurės Afrikoje ir prie Gibraltaro uolos, Pirėnų pusiasalio pietuose. Svarbu pažymėti, kad tai yra vienintelės beždžionės, kurias šiuo metu galima rasti laisvėje Europoje, be to, kad jie yra vienintelis makakos rūšies narys, gyvenantis už Azijos žemyno ribų. Makaka Gibraltaras yra tam tikro dydžio primatas, jo ūgis niekada neviršija 75 cm, jo svoris ne didesnis kaip 13 kg, jo kailis gelsvai rudas, veidas, kojos ir rankos rausvos.
