Pasak šaltinių, terminas monografija yra kilęs iš graikų kalbos, kurį sudaro „beždžionės“, o tai reiškia „vienas“, „izoliuotas“ arba „unikalus“, be žodžio „graphos“, kuris reiškia „aš įrašau“ arba „rašau“, taip pat galūnė „ia“, naudojama formuoti abstrakčius daiktavardžius, kurie išreiškia santykį su pagrindine leksema. Apskritai žodis monografija skatina pranešimą arba pranešimą raštu apie konkrečią temą. Monografija paprastai yra platus darbas, kurio tikslas - informuoti, argumentuotas, parodantis ir sutvarkantis visus duomenis, surinktus apie tam tikrą subjektą ar subjektą, iš įvairių šaltinių ir kurie paprastai analizuojami kritiškai. Kalbama apie akademinį darbo tipą ir jis yra vienas iš labiausiai paplitusių kolegijose ir universitetuose.
Kaip minėta pirmiau, tai yra rašytinis darbas, kurio kalba yra glausta, aiški, o rašymo forma turi būti teisinga; kurį vėliau galima paaiškinti, patikslinti ir apibrėžti žodžiu, spontaniškai ir išsamiai apibrėžiant žodyną. Pradedant monografiją, labai svarbu pristatyti temą, tyrimo objektą ar subjektą, kad galėtum jį atskirti, kad galėtum ištirti ir surinkti visą reikiamą informaciją tam tikra tema, užleisdamas hipotezių formulavimą ir pateikdamas elementus, kurie gali paneigti ar ne šias hipotezes, kritine prasme kaip asmenine nuomone.
Monografija paprastai sudaryta iš titulinio puslapio, kuriame turi būti įrašytas pavadinimas, atspindintis tyrimo objektą, taip pat autoriaus, patarėjo, dėstomo dalyko, institucijos vardas, data ir vieta; atsidavimas ar padėka, kurie gali būti neprivalomi; bendrą rodyklę, čia sudaromas darbe rastų subtitrų sąrašas, kiekvienam priskiriant po puslapį; prologas, jei to prašoma; įvadas, kuriame rašoma apie problemos problemą, konkretų tikslą ir bendruosius tikslus; darbo visumaČia jis yra suskirstytas pagal skyrius ir laipsniškai pereina nuo bendrojo prie konkretaus duomenų raidos ir pateikimo ekspozicijoje; išvada; priedai yra pagalbinė medžiaga, skirta gilinti temą; galiausiai bibliografija ar bibliografiniai šaltiniai.
