Naujagimis yra žodis, kilęs iš tos pačios gimstančios lotyniškos šaknies „nasc-, nat-“, kuris reiškia „gimęs“. Kai kurie žodžiai, pagrįsti šia šaknimi, yra: gimtasis; susijusios su gimimu. Prenatalinė: atsirado arba egzistavo prieš gimimą. Gimstantis: gimimas arba pradžia.
Kitas žodis, kurį nenutrūkstamai vartojame ir kuris mums yra antras prigimtis, kilęs iš šio šaltinio. Žodis yra pati gamta. Gamta yra lotyniško žodžio natura vedinys, kuris reiškia „esminės savybės arba įgimtas nusiteikimas“. Šis žodis taip pat yra vedinys iš mūsų tiriamos šaknies „nat-“. Iš pradžių gamta nurodė būdingąsias augalų, gyvūnų ir kitas pasaulio savybes. Tai buvo savybės, kuriomis žmogus gimė arba egzistavo iš pat pradžių. Todėl žodis gamta yra susijęs su šiomis savybėmis. Šiais laikais žodis gamta yra įvairus. Vienas iš šių naudojimo būdų nurodo natūralias žmogaus savybes. Kitas nurodo šio pasaulio savybes ir šio pasaulio savybes, atėmus žmones.
Naujagimis, vartojamas šnekamojoje kalboje, yra kūdikis, kuriam yra tik kelios valandos, dienos ar ne daugiau kaip mėnuo. Medicinos kontekste naujagimis reiškia kūdikį per pirmąsias 28 dienas po gimimo; Šis terminas taikomas neišnešiotiems, neišnešiotiems ir po gimdymo kūdikiams; Prieš gimimą vartojamas terminas „vaisius“. Sąvoka „kūdikis“ paprastai taikoma mažiems vaikams nuo vieno mėnesio iki vienerių metų; Tačiau apibrėžimai gali skirtis ir gali apimti vaikus iki dvejų metų. Kai žmogaus vaikas išmoksta vaikščioti, vietoj jo gali būti vartojamas terminas „mažylis“.
Britų anglų kalba „kūdikis“ yra terminas, kurį galima naudoti vaikams nuo ketverių iki septynerių metų. Kaip teisinį terminą „vaikystė“ tęsiasi nuo gimimo iki 18 metų.
Išsivysčiusiose šalyse vidutiniškai gimimo svorio ir visą laiką naujagimio yra maždaug 3,4 kg (7 1/2 svarų), o tai paprastai į diapazoną nuo 2.7-4.6 kg (6,0 -10,1 svaro).
