Tai emocinė liga, susidedanti iš nervų sistemos degradacijos, dėl kurios individui sunku valdyti savo emocijas, o tai savo ruožtu sukelia kliūtis gerai pasirodyti ir prisitaikyti šeimoje, socialinėje ir darbo aplinkoje.
Dėl šios kognityvinės deformacijos blogėja psichinė sveikata, nes asmuo kenčia dėl emocinio nestabilumo dėl nerimo.
Viena iš pagrindinių šios ligos savybių yra ta, kad kenčiantiems nuo jos pavyksta išlaikyti ryšį su tikrove ir gerą savistabos lygį. Tačiau kliūtys prisitaikymui atsiranda dėl pasikartojančio elgesio ir (daugeliu atvejų) nerimo, kurį jie naudoja kaip gynybos mechanizmą, kad įveiktų didelį stresą ir kančią.
Lygiai taip pat gebėjimas atpažinti ligą ir žinoti, kad ja serga, būdingas žmonėms, sergantiems neuroze.
Neurozė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ją galima nustatyti atlikus psichologinius tyrimus.
Jo sunkumas yra labai įvairus - nuo lengvo laipsnio (kontroliuojamas) iki sunkios būklės, dėl kurios reikia hospitalizacijos ir nedarbingumo.
Šios ligos priežastys yra labai įvairios, atsižvelgiant į kiekvieno asmens asmenybę ir gebėjimą susidurti su jį puolančia kančia. Tarp pagrindinių veiksnių yra genetiniai (polinkis sirgti liga), psichologiniai, socialiniai (prisitaikymas, stresas, tarša, be kita ko) ir veiksniai, kuriuos pateikia tam tikra išgyventa traumuojanti patirtis.
Taigi yra keletas neurozių tipų: nerimas, fobinis, obsesinis-kompulsinis, isterinis, depresinis, hipochondrinis ir depersonalizavimas.
Šia prasme liga gali sukelti skirtingus individo simptomus, tokius kaip: jų norų supainiojimas su realybe, ekstremizmas, priklausomybė, nekantrumas, apatija, baimė, nesaugumas, griežtumas, arogancija, gėda, kaltė, panieka žmogui. pats ir net jaučiasi svetimi sau.
Kai kuriems šios srities specialistams jie mano, kad neurozė yra ta psichinė būklė, palyginti su nervingumu ir manija, kitiems ji yra simptomas, atsirandantis esant psichikos sutrikimams ir kurį sudaro netinkamas asmens prisitaikymas dėl nerimo kad kenčia.
