Ši išraiška apibrėžiama kaip staigus ir laipsniškas padėties pasikeitimas dėl nenumatyto nelaimingo atsitikimo, galinčio pakeisti daiktų būseną ar būklę, remiantis panašia kompozicija ar drama. Bet koks nenumatytas nelaimingas atsitikimas, pavojus, įvykis ar transas arba staigus situacijos ar situacijos pasikeitimas.
Grožinės literatūros pasaulyje įprasta, kad pagrindiniai veikėjai visos istorijos metu išgyvena įvairiausius nuotykius. Rašytojas pasakoja, kas nutinka veikėjams, ir pabrėžia, kad siužetas yra būtinas, kad jis įvyktų staiga ir netikėtai, ir šia prasme peripetija yra nenumatytas įvykių eigos pokytis.
Literatūros istorijoje švenčiami Uliseso, Don Kichoto, Tomo Sayerio, Romeo ir Džuljetos bei Martíno Fierro nuotykiai. Jei imsime bet kurį iš šių simbolių kaip nuorodą, tai, kas nutinka jiems (peripetijos), gali būti laiminga ar nelaiminga, pavojinga ar atsitiktinė. Kitaip tariant, veikėjų nuotykiai yra visų rūšių įvykių mišinys.
Nuo literatūros taško požiūriu, kai kurie žanrai yra pagrįstas tiksliai apie įvykius kitokio pobūdžio eilės, kaip vyksta istorinio romano, romantiškų istorijų, nuotykių romanus ar biografijų. Kituose žanruose peripetijos turi antrinę vertę arba jų nėra, kaip filosofiniame rašinyje ar literatūros kritikoje. Trumpai tariant, galima sakyti, kad pasakojant istoriją yra peripetijų.
Graikų filosofas Aristotelis viename iš savo darbų paaiškina, kad peripetija yra sėkmės pasikeitimas: tragedijos vyksta tam tikru būdu, kol dėl kokio nors veikėjo veiksmo laimė tampa kančia. Šis pakeitimas yra įvykis.
Ryškų to pavyzdį galima rasti Sofoklio kūrinyje „Antigonė“. Šiuo atveju pagrindinis veikėjas, kuris suteikia tragedijos titulą, išgyvena jo peripetijas tuo metu, kai ji yra įkalinta, palaidojusi brolį, ir yra pasmerkta palaidoti gyva.
Lygiai taip pat yra daugybė peripetijų, tokių kaip Senovės Graikijoje kelia tokių kūrinių veikėjai kaip „ Oidipus Rex “. Nepamirštant tų, su kuriais „Odisėjoje“ susiduria Ulisas.
