Medicinos srityje „Progeria“ yra reta genetinė liga, susidedanti iš ankstyvo vaikų senėjimo. Šią ligą sukelia geno mutacija, dėl kurios ląstelės tampa nestabilios, o senėjimo procesai paspartėja nuo pat pirmųjų gyvenimo metų. Remiantis tyrimais, viena iš septynių milijonų gimusių vaikų turi tokią būklę, linkusi į baltąją rasę.
Progerija taip pat žinoma kaip Hutchinsono-Gilfordo progerijos sindromas, pagerbiantis anglų gydytoją Jonathaną Hutchinsoną, kuris pirmasis jį surado, ir Hastingsą Gilfordą, kuris atliko skirtingas jo ypatybių ir raidos analizes.
Šia liga sergantiems pacientams būdingos šios klinikinės charakteristikos: žemas ūgis, ryškios akys, žili plaukai vaikystėje, priešlaikinis nuplikimas, raukšlėta ir sausa oda, didelė kaukolė, blakstienų ir antakių nebuvimas, plonos ir griaučių galūnės, pakitimai dantų dygimas, širdies problemos, arteriosklerozė, osteoporozė, artritas, katarakta, dėmės ant odos.
Vaikai, gimę šia liga, atrodo normalūs, o po dvylikos mėnesių pradeda ryškėti pirmieji ligos požymiai. Progeriją turinčių vaikų gyvenimo trukmė yra 13 metų, nors yra atvejų, kai jie miršta jaunesni arba gyvena iki dvidešimties metų.
Svarbu paaiškinti, kad ši liga nėra kilusi, nes tėvas ar motina yra genetiškai linkę sukelti sutrikimą. Apie Priešingai, ši liga, kaip jau minėta, sukelia spontaninės mutacijos pastojimo metu. Dėl šios ligos vaikai greitai sensta (manoma, kad aštuonis kartus greičiau nei įprasta), todėl ji sukelia visų rūšių su senatve susijusias ligas. Kita vertus, psichologiniu lygmeniu vaikas, turintis progeriją, pristato psichinę raidą, atitinkančią savo amžių, savo emocijomis ir intelektu savo amžiui.
Šiuo metu nėra gydymo, kuris duotų teigiamų rezultatų kovojant su šia liga. Tačiau yra būdų, kaip palengvinti ar užkirsti kelią kai kuriems šios būklės sukeliamiems padariniams, pavyzdžiui, insultas, širdies ligos ir kt.
