Psichologija

Kas yra avarinė psichologija? »Jo apibrėžimas ir reikšmė

Anonim

Ekstremalių situacijų ir nelaimių psichologija yra psichologijos šaka, apimanti atskirų asmenų, grupių ar žmonių grupių elgesio ir reakcijos būdo tyrimą skirtingose ​​avarinės ar nelaimės fazėse “.

Šioje srityje dirbantis psichologas yra susijęs su visų rūšių specialistais, tokiais kaip technikai, gydytojai, socialiniai darbuotojai, sociologai, inžinieriai, gelbėjimo ir pagalbos organizacijos, tokios kaip Raudonasis Kryžius, policija, kariuomenė, civilinė gynyba ir kt. Jauna psichologijos šaka taip pat yra glaudžiai susijusi su kitomis elgesio ir psichinių procesų tyrimo sritimis.

Tačiau pavojus taip pat gali būti žmogaus sukeltas. Pavyzdžiui, vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio ar viršydamas greitį, asmuo gali pakenkti kitiems žmonėms. Nepaprastosios padėties psichologija parodo, kaip kartais požiūris, kurį žmogus priima pavojingoje situacijoje, gali būti ryžtingesnis nei pati situacija.

Skubios psichologijos metu taip pat nagrinėjama, kiek žmonių įvyksta nelaimingų atsitikimų dėl netinkamai išdėstytų asmeninių klaidų, dėl nepakankamo dėmesio ir susikaupimo trūkumo.

Atsiradus avarinei situacijai, būtina turėti specialistų, kurie elgiasi toje situacijoje, sistemą, kad sušvelnintų žalos padarinius. Pavyzdžiui, stichinės katastrofos akivaizdoje būtina turėti psichologinę komandą, kuri specializuotųsi stichinių nelaimių gydyme, kad padėtų žmonėms įsisavinti informaciją, tvirtai perduoti žinią ir pasiūlyti paramą. Tokiu būdu taip pat galima sumažinti labai skausmingos traumos padarinius.

Svarbu laikytis tvarkingų ir susistemintų gairių, kad bendravimas su avarijos ar nelaimingo atsitikimo žmonėmis galėtų derėtis su mumis ir suprasti pranešimus bei nurodymus.

Jei kritiniu atveju bendravimas nėra efektyvus, galime blokuoti aukos emocinės būsenos raidą, atitolinti pažeistos emocinės pusiausvyros atkūrimą ir sustiprinti pradinį psichologinį sutrikimą.

Skubi psichologija taip pat paaiškina, kad labai svarbu pateikti tinkamas priemones, kad žmonės galėtų veikti ekstremaliose situacijose. Pavyzdžiui, daugelyje mokyklų atliekamos simuliacijos, siekiant informuoti mokinius, kaip elgtis kilus gaisrui, norint evakuoti pastatą, nustatyti tvarką ir sumažinti pavojų.