Dvasiniame kontekste šventasis Kristaus Aš reprezentuoja individualizuotą Kristaus išraišką, energiją, pripildytą absoliučios dieviškos meilės. Tai buvo sukurta tam, kad tarnautų kaip tiltas ir tokiu būdu galėtų padėti žmonėms rasti savo dievišką buvimą, „aš esu“.
Tačiau kyla klausimas, kur tai gali būti? Šios srities ekspertai mano, kad fiziniu aspektu jis yra kiekvieno žmogaus širdyje, tuo tarpu krikščionims šventa krikščioniška būtybė yra atstovaujama švenčiausia trejybe: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia.
Būdama kiekvieno žmogaus širdyje, šventoji krikščioniškoji būtybė tarnauja kaip transporto priemonė tarp dieviškumo ir fizinio kūno, veikdama kaip energijos transformatorius, kuris nusileidžia nuo išaukštinto buvimo kūne. Kitaip tariant, kiekvienas žmogus savo širdyje neša krikščionišką būtybę, tą energiją, kurią Dangiškasis Tėvas siunčia žmonėms, kad jie veiktų gerai ir kilniai.
Krikščioniškoji būtybė padeda žmogui geriau suprasti save ir savo gailestingumo dėka paverčia jį evoliucionuojančia būtybe. Norint suaktyvinti šią energiją, reikia, kad žmogus praktikuotųsi savęs meditacijos ir patvirtintų taip: „Aš esu Kristaus dvasia, ryšys tarp dangaus ir žemės, jų sąjungoje jis maudosi mane savo ramybe ir meile“.
Tačiau Katalikų Bažnyčiai šventoji Kristaus būtybė yra naujos eros įvesta figūra, kuri yra ne kas kita, kaip visi tie mistiniai keliai, kurie apima filosofijas, tyrimus ir praktikas, skatinančius sąžinės pabudimą ir dvasinį būties vystymąsi.. Tai apima įvairiausias paieškas, pradedant ezoteriniais, mistiniais, psichiniais, astraliniais, baigiant kosminiais-holistiniais ir kvantiniais-moksliniais.
Visa tai šventa krikščioniška būtybė ir dvasinės žmogaus evoliucijos, bažnyčios ieškojimas yra Dievo įžeidimas, nes vienintelis, kuris gali išgydyti žmonių sielą ir kūną, yra pats Jėzus, nes Gydymas ateina iš Jo, o ne dėl visatos energijos orientacijų, nei dėl bioenergetinių primetimų, kurie tariamai padeda atblokuoti neigiamas emocines energijas, trukdančias fiziniam ir dvasiniam asmens išgydymui.
