Serotoninas yra medžiaga, išsiskirianti neuronuose, kurie yra žmogaus kūno nervinės ląstelės. Jie turi išradingą architektūrą ir yra vienetas, per kurį praeina nervų srautas, esantis žmogaus organizme, apie 100,00 mln. Smegenyse. Serotoninas bendrauja per neuronus, todėl yra nervų siųstuvas ar neuromediatorius, jis yra atsakingas už nuotaikos pusiausvyrą, jo trūkumas sukelia depresiją, išsiskiria per biocheminį virsmo procesą, jis gaminamas smegenų ir žarnų, tačiau didžiausią jų kiekį virškinamajame trakte aptinka 80 proc.
Jo veikimas žmogaus organizme yra svarbus, nes jis veikia nuotaiką, pvz., Socialinį elgesį. Naujausiais tyrimais įrodyta, kad tai padeda kantrybei, pavyzdžiui, apetitui, miegui, virškinimui, atminčiai ir noro ar seksualinio libido lygmenyje, kaip to atlikimas asmenyje. Serotonino padidėjimas organizme sukelia serotonino sindromą, o jei sumažėja, jis susijęs su depresijos priepuoliais. Perduodant signalus tarp neuronų, jų veikimas yra optimalus, reguliuojant jų intensyvumą centrinėje nervų sistemoje; kaip daug maistinių medžiagų turinčio motinos pieno gamyba naujagimiui, o nėštumo metu jis padeda atsinaujinti kepenims ir dalytis ląstelėmis.
Svarbiausias organas ir iš kurių ji gauna naudos, yra smegenys, nes dauguma ląstelių randama ten, kurios, kaip jie nėra tvarkingi, sukelia serotonino sindromas, kuris yra per didelis stimuliavimas centrinę nervų sistemą, kuri yra paprastai sukeltas vartojant nelegalius narkotikus arba derinant migrenos vaistus ir antidepresantus, kai kuriais atvejais sukeliant sujaudinimą, sumišimą, viduriavimą, tachikardiją, blogą regėjimą, kai vyzdys išsiplėtęs, per didelis prakaitavimas, šaltkrėtis ar karščiavimas, raumenys jau nesugeba ar su gyslų ar standumo raumenų, galvos skausmas, traukuliai ir sąmonės netekimas, į didesnę jos pavojus žmogaus organizme šio sindromo yra mirtis.
