Liudyti yra veiksmažodis, rodantis veiksmą būti liudytoju ar duoti parodymą apie tam tikrą įvykį, kai nustatomi liudijimo parametrai, tokie kaip faktų chronologija ir prašoma pasakyti tiesą. Šis terminas yra teisėtesnis nei kasdienis, nes jis naudojamas bandymuose, kuriuose būtina diskutuoti apie kieno nors kaltę ar nekaltumą. Liudijimas į bylą įtraukia įrankį ir daugiau informacijos, o daugeliu atvejų liudijimai gali išspręsti problemą. Už teisinės srities ribų randame tuos pačius priesakus, tačiau ne tokiu oficialiu būdu, pavyzdžiui: „Sūnui būtina liudyti prieš tėvus, kodėl jam nepavyko tiek daug dalykų“, tai dažnas klausimas, išsprendžiamas namuose, tačiau lygiai taip pat tėvai atstovauja viršininkui, kuris teisia, ir sūnui, kuris pagal parodymus yra kaltas ar nekaltas.
Įdomiausia, kad terminas liudija, yra jo kilmė, nes be rastų istorijų jie yra ir priesaikos sinonimai. Nėra jokių griežtų įrodymų, patvirtinančių tai, tačiau manoma, kad senovės Romoje liudytojai dešinę ranką paėmė savo sėklides kaip priesaikos gestą, tai yra jie prisiekė savo sėklidėmis, kad tai, ką jie sakė, yra tiesa. Savo ruožtu termino etimologija mums parodo, kad jo kilmė gali būti kilusi iš kelių kultūrų, garsiausia yra Ibero-Lotynų „ Testificare “, kurį savo ruožtu sudaro „ Testis “, kuris reiškia „ Liudytojas “ ir „ Facere “ iš „ Daryk„Tai rodo mums, kai jis atsivertė į ispanų kalbą, kad tai yra„ Padaryti kaip liudytojui “.
Veiksmažodžio objektas yra aiškus, pateikti svarbią tyrimą pagrindžiančią informaciją, daugeliu atvejų asmuo privalo duoti parodymus, todėl liudijimo ir liudytojo santykis yra gyvybiškai svarbus procesui.. Reikėtų manyti, kad iš teisinės srities yra papročių, tokių kaip uždėti ranką ant Biblijos, kad prieš ją prisiekčiau, jog sakoma tiesa, tik tiesa ir tik tiesa.
