Vėjaraupiai yra liga, sukelianti bėrimą organizme, įprasta, kad ji pasireiškia vaikystėje, tačiau yra atvejų, kai ji pasireiškia suaugus. Jį sukelia virusas "varicella zoster", kuris yra " herpes zoster " šeima arba geriau žinomas kaip juostinė pūslelinė. Tai aiškiai užkrečiama, ji perduodama iš asmens žmogui per kvėpavimo takų išskyromis arba skystis iš odos pakitimų sergančio asmens pūslelių.
Laikotarpio metu, jei tai virusas labiausiai užkrečiama yra nuo vienos iki trijų dienų prieš bėrimas pasirodys, kol pūslelės išnyksta ir pažeidimai yra padengtos šašai. Epidemija mokyklose ir darželiuose yra normali. Virusui patekus į organizmą, inkubacinis laikotarpis trunka maždaug dvi savaites, per kurį asmuo pradeda stipriai karščiuoti, o tada prasideda bėrimas, pasireiškiantis intensyviu niežuliu, kuris paprastai išnyksta per 7–10 dienų. Kai pažeidimai užsikrečia kasant, jie gali palikti nuolatinius randus.
Nedažnai ši liga pasireiškia daugiau nei vieną kartą tam pačiam asmeniui, dažniausiai ji nepasikartoja, vėl kontaktuojant su virusu, ji išsivysto kaip „herpes zoster“ arba juostinė pūslelinė, kurią Nepaisant panašių pažeidimų, jis pasiskirsto pagal specifines nervų teritorijas, tiksliausia jo vieta yra sėdimojo nervo (dubens) kelias arba veido lygis. Tačiau, kai žmogų patiria tam tikras stresas, nerimas ar sutrikimai, galintys susilpninti imuninę sistemą, juostinės pūslelinės virusą galima vėl suaktyvinti. Dažniausi vėjaraupių simptomai yra šie:
- Karščiavimas.
- Skausmas galva.
- Pilvo skausmas.
- Bėrimas nuo 10 iki 21 dienos.
Diagnozuoti šią sąlygą, medicinos dėmesys turi būti tikslūs, paprastai rutina patikrinimas remiantis klausimus ir bandymo ant pūslelių, be laboratorinių tyrimų, yra pakankamai nustatyti, jei turite šį virusą, ar ne. Kai vėjaraupiai būna suaugę, simptomai būna sunkesni ir dažniausiai lydi vietinė pneumonija, dėl kurios reikia hospitalizuoti intensyvioje terapijoje, nes tai gali būti mirtina.
Vėjaraupių galima išvengti skiepijant ir tomis pačiomis dienomis. Vaikams pakanka vienos dozės, tačiau vyresniems nei 13 metų asmenims dozės turėtų būti skirtingos 4–8 savaičių intervalu.
